Apleistos ir išskirtinės Tenerifės vietos

Apleistos ir išskirtinės Tenerifės vietos

Tęsiame straipsnių ciklą apie Tenerifę. „Keliaujančių mamų“ kelionių ekspertė Jolita šiuo metu žiemoja su šeima Tenerifėje ir šįkart dalijasi sukaupta informacija apie įdomiausias apleistas, išskirtines ir mažiau turistams žinomas vietas Tenerifėje. Beveik visos iš jų yra saugios lankytis su vaikais.

Apleistos ir išskirtinės Tenerifės vietos -tai apleisti arba kitaip įdomūs statiniai, kurie traukia žmones dėl savo istorijos, paskirties bei išskirtinės išvaizdos.

Šiuo metu Tenerifėje galioja 3 lygio Covid-19 priemonės. Tokios priemonės galios ir iki balandžio 15 dienos.

Raupsuotojų sanatorija (Abades, Arico)

Pati pirma tokia vieta, kurią aplankėme, buvo apleistų pastatų kompleksas Abades mieste. Iš pietinio greitkelio matosi ir šio komplekso bažnyčia. Sustoti galima prie Punta de Abona švyturio. Tai viena mistiškiausių vietų Tenerifėje.

Šis kompleksas turėjo virsti sergančiųjų raupsais izoliavimo vieta. Tačiau jie taip ir nebuvo čia apgyvendinti, nes projektas net nebuvo baigtas statyti. Šiuo meu tai apleista, graffiti piešinių vieta, turinti šiek tiek nejaukią atmosferą, bet traukiantis savo dydžiu ir istorija.
Kanarų salos anksčiau turėjo gana prastą higieną, apribotas galimybes naudotis geriamuoju vandeniu. Maisto nesaugumas, medicininių žinių ir kvalifikuoto personalo trūkumas – tai lemdavo ir įvairių epidemijų protrūkius. Tenerifei galiausiai teko “garbė” būti Ispanijos provincija, kur dažniausiai diagnozuoti raupsai.

1943 m. „Cabildo de Tenerife“ privertė taikyti izoliacijos priemones ir įsakė pastatyti ligonių prieglaudą „Sanatorio de Abades“. Buvo numatyta statyti ligoninę, krematoriumą, mokyklas, administracinius pastatus ir betoninę bažnyčią su dideliu kryžiumi. Laikomasi neokanarietiško stiliaus ir, visų pirma, pokario pranciškoniško stiliaus, išreiškusio nacionalinę-katalikišką režimo ideologiją.

Kaip ir reikėjo tikėtis, sanatorija niekada nepriėmė raupsuotųjų. Naujų medicininių gydymo būdų sėkmė ir piliečių mentaliteto, kuris nepritarė ligonių uždarymui, pažanga pavertė tai nereikalingu statinių kompleksu.

Neturėdamas alternatyvios naudos 70-aisiais kompleksas buvo naudojamas kaip karinis kantonas tikslinėms praktikoms. Kariškiai įsikūrė geriausiai išsilaikiusiuose pastatuose. Vėliau vietovė buvo demilitarizuota, tačiau vis dar galima rasti spygliuotų vielų, įvorių ir grafitų liekanų, nurodančių karinius skydus.

2002 m. žemė buvo parduota Italijos kūrėjui, norinčiam užsiimti verslu, statant faraonų stiliaus turistinį kompleksą su beveik 3000 vietų turistams. Žinoma šis projektas dėl savo nepagrįstumo nebuvo finansuotas ir pastatytas.

Deja, šiuo metu vietovė yra visiškai apleista. Paprastai tai yra dažasvydžio bei naktinių šėlsmų mėgėjų susitikimo vieta.

Patarimai: įspėjame, kad patekti į Sanatorio de Abades pastatus draudžiama dėl griūties pavojaus. Be to, tai yra privati nuosavybė, nors iš tikrųjų nėra fizinių kliūčių, trukdančių praeiti. Taigi sprendimas aplankyti jį bus jūsų pačių rizika. Pastatus saugiau pamatyti iš išorės. Jokiu būdu nevaikščiokite su šlepetėmis, ant žemės pilna aštrių daiktų.

La Gordejuela vandens siurblinės griuvėsiai (Los Realejos)

Šie griuvėsiai yra Los Realejos savivaldybėje, nuostabioje vietoje su dar nuostabesniu vaizdu. Tai nuostabaus grožio pakrantė ir įspūdingi griuvėsiai ant uolos krašto.

Remiantis Los Realejos miesto rotušės įrašais, pastatas buvo pastatytas 1903 m. ir naudojamas jūros vandeniui pompuoti maždaug 200 metrų virš jūros lygio iš Gordejuelos šaltinių į netoliese buvusias bananų plantacijas.

Instaliaciją sukūrė karo inžinierius José Galvánas Balagueris, kartu su kolegomis León de Torres ir León Huerta. Savo laiku šis darbas buvo svarbus įvykis, nes jo viduje buvo sumontuotas pirmasis garo variklis Tenerifės saloje. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo labai svarbu, kad vanduo pakiltų į Orotavos slėnį.

Tačiau siurblinė veikė tik 15 metų. Atsiradus elektrai ji nebebuvo tokia efektyvi ir reikalinga. Tiek siurblinė, tiek virš jos buvęs industrinis kompleksas buvo palikti likimo valiai.

Pradinę pramoninio komplekso konfigūraciją sudarė trys pastatai, bakas ir didelis kaminas, taip pat skirtingos vandens nukreipimo infrastruktūros.

Patarimai: drąsiai keliaukite virš siurblinės esančiu taku, jis nesudėtingas žygiuoti ir su vaikais. Pasiimkite vandens ir grožėkitės puikiais vaizdais bei “karališku” griuvėsių vaizdu.

Termoelektrinės antena (El Médano, Granadilla)

Mes šią vietą vadiname “kosmine lėkšte”. Įspūdingo dydžio lėkštė su dar įspūdingesne bei mistiškesne istorija.

2008 m. gruodžio mėn. pradėta statyti termoelektrinę saulės elektrinę. Biudžetas buvo įspūdingas ir viršijo 100 milijonų eurų. Inžinierius iš Tenerifės suprojektavo saulės elektrinę, gaminančią elektrą ir vandenilį, veikiančią visą parą ir gaminančią silicį. Buvot teigiama, kad produktyvumo ir sąnaudų santykis bus daug geresnis nei naudojant saulės technologijas, tokias kaip cilindriniai-paraboliniai kolektoriai.

Tai turėjo tapti geriausia saulės šiluminė technologija pasaulyje. Tačiau kaimynystėje gyvenę žmonės priešinosi visų leidimų neturinčiam projektui. Tarsi to būtų negana, ji buvo statoma ant saugomos žemės.

Tai, kas turėjo tapti saulės termoelektrine, galiausiai tapo viena iš apleistų vietų saloje. Keli metrai nuo Montaña Pelada, El Médano rajone, tebėra milžiniška antena.

Pastaruoju metu ji traukia fotografus ir kitus lankytojus dėl įdomių nuotraukų ypač saulėlydžio metu, kai sukuriama neįtikėtinos spalvos ir kontrastai.

Patarimai: kadangi vieta apleista, kai kurie žmonės ją naudoja kaip sąvartyną, o apylinkės yra pilnos šiukšlių – kėdžių, sofų ir pan. Šią vietą galite drąsiai lankyti su vaikais, tačiau būkite atsargūs dėl besimėtančių šiukšlių ir jau išdaužytų antenos veidrodinių stiklų.

„El Esqueleto“ („Skeletas“) La Matanzoje

Kaip dažnai šioje saloje vyksta, tai ir šis projektas pradėtas be reikiamų statybos leidimų ir negavus aplinkosaugos pritarimo.

Dvi milžiniškos 15 aukštų metalo ir betono konstrukcijos, pradėtos statyti dar 70-aisiais. Ir tai turėjo būti viešbutis. Miesto taryba prieš kelerius metus turėjo ją uždaryti aukštomis tvoromis, nes tai buvo viena iš drąsiausių pramogų vaikščioti šiuo taku, iš kurio atsiveria vaizdas į uolą. Prieš kelis metus buvo priimtas sprendimas, kad reikia šiuos griaučius nugriauti. Vietos valdžiai taip ir nepavyko nustatyti tikrųjų šių griuvėsių savininkų.

Patarimas: arti prie šių griuvėsių šiuo metu patekti neįmanoma, tačiau “pasigrožėti” iš aukštai tikrai saugu.

Video apie šią vietą iš paukščio skrydžio.

Neptūno viešbutis Bajamare

1964 m. Balandžio 16 d. Bajamaras buvo paskelbtas turistų lankomiausia sritimi, kur rugpjūčio mėnesiais praktiškai nelikdavo laisvų viešbučio kambarių.

Viešbutis „Neptuno“, kurį šiandien dar daug kas prisimena, buvo simbolinė poilsio vieta, malonumas mėgautis išskirtiniu vaizdu ir net vestuvių bei kitų švenčių organizavimas.

2009 m. šis viešbutis buvo parduodamas. Viešbutis turėjo 92 kambarius ir 27 nepriklausomas vilas, sodą, baseiną ir automobilių stovėjimo aikštelę. Tuo metu buvo prašoma 3 000 000 eurų.

Atsiradus vis daugiau alternatyvių poilsio ir turizmo vietų salos lėmė šio viešbučio “auksinių laikų” pabaigą. Nuo tada šis kompleksas dažniau minimas vandalizmo ir gaisrų suvestinėse.

Vis dažniau galima išgirsti planus apie atgaivinimą šios legendinės vietos, tačiau deja kol kas viskas dar tik planų ir kalbų lygyje.

Patarimas: pamatysite šį pastatų kompleksą ir suprasite, kokia skaudi patirtis palietė šią vietą važiuodami pasigrožėti Bajamaro bangų mūša ar Punto de Hidalgo gražiuoju paplūdimiu.

Video iš apleisto viešbučio vidaus.

Apleistos ir išskirtinės Tenerifės vietos

Apleistos ir išskirtinės Tenerifės vietos

Moters statula Santa Ursula

Tai jokiu būdu nėra apleista ar panaši vieta, tačiau kad ji yra išskirtinė ir kitokia. Įspūdinga moteris statula su gėlėmis.

Milžiniška 4 metrų aukščio statula yra La Quinta sode, Santa Ursuloje. Ji yra savivaldybės simbolis, be to tai tapo puikia vieta nuostabioms nuotraukoms.

Banginio griaučiai Los Silos

Didelio banginio skeletas Los Silose tapo vienu iš patraukliausių miestelio pakrantės elementų. Tai maždaug 15 metrų ilgio banginio, tikro  banginio skeleto skulptūra, pastatyta 2008 metais.

Borealiniai banginiai yra dideli keliaujantys banginiai, kurie kasmet kerta vandenynus nuo šaltų Arkties vandenų iki šiltesnių tropinių zonų, kur vyksta poravimosi procesai.

Šie banginiai yra labai didelis, jo ilgis paprastai viršija 16 metrų, o jo svoris viršija 20 tonų. Tai vienas didžiausių gyvūnų pasaulyje.
Šia griaučiai yra vieno iš tokių banginių, kurio kūnas buvo rastas plaukiantis vandenyse netoli Gran Kanarijos salos.

Punto Teno švyturys

Tai nuostabi vieta palydėti saulę ir nukeliauti į Tenerifės “pasaulio kraštą”. Man asmeniškai tai primena Islandijos gamtovaizdį ir dėl to tik įspūdis didėja.

Punta de Teno yra vienas iš mažiausiai žinomų Tenerifės kampelių, kuris tik suteikia žavesio šiai nuošaliai vietai. Tai labiausiai į vakarus nutolęs Tenerifės taškas, kuriame yra tarsi iš atviruko paimtas švyturys. Tiesiog stebuklinga!

Dėl sunkiai pasiekiamo pėsčiomis ir keliais Teno kaimo parkas šimtmečius gyveno izoliuotas nuo likusios salos. Šios atokios vietos gyventojai siauru taku turėjo nuvažiuoti keturias valandas iki artimiausio miesto Buenavista del Norte. Tačiau ši izoliacija leido Punta de Teno kraštovaizdžiui išlikti nepažeistam per visą Tenerifės istoriją. Vertikalios uolos, laurų miškai ir vulkaninės uolos sugyvena toje pačioje erdvėje ir sukuria unikalią salos aplinką.

Nuo mažos Punta de Teno įlankos galima pamatyti Los Gigantes uolų ir La Gomera salos panoramą.

Punta de Teno – yra įspūdingas, kraštovaizdį vainikuojantis senas raudonas ir baltas švyturys. Tai vienas iš septynių salos švyturių, jis buvo pastatytas 1897 m. Anksčiau buvo prižiūrimas dviejų budėtojų, kurie prižiūrėjo ir valdė švyturį bei gyveno jame su savo šeimomis. Šiandien švyturys veikia automatiškai.

Kaip patekti į Punta Teno?:
  • Jau keletą metų Punta de Teno yra saugoma teritorija, dėl kurios būtina reguliuoti eismą ir išvengti minios. Dėl šios priežasties rudenį, žiemą, pavasarį nuo 10 iki 19 val., o vasarą – nuo 9 iki 20 val. vienintelis būdas patekti į Punta de Teno yra naudotis autobusu numeris 369, kuris kas valandą išvyksta iš Buenavista Norte autobusų stoties. Autobuso bilietas kainuoja 1 EUR į abi puses. Kelionė nuo stotelės iki Punta de Teno trunka apie 20 minučių, o kelias yra tikrai siauras ir aukštas. Gausite svaiginančius uolos vaizdus.
  • Kitu laiku iki 9/10 val. ir po 19/20 val. galite važiuoti savo automobiliu.
  • Norėdami eiti pėsčiomis iki Punta de Teno, važiuokite iki Teno Alto (780 m), mažo kaimelio Teno kalnuose. Iš šio mažo kaimelio pėsčiųjų takas nusileidžia iki pat Punta de Teno ir atgal. Maršrutas: Barranco del Monte – Teno Alto – Punta de Teno – Autobusas – Barranco del Monte. Tačiau toks žygis priskiriamas prie sunkių ir tikrai netiks eiti su vaikais, o ir ne kiekvienam suaugusiam įveikiamas.
Punto Teno

Punto Teno

PARUOŠTUKAS

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

Instagram
YouTube
LinkedIn
Meniu