Belgiškos virtuvės paslaptys

Belgiškos virtuvės paslaptys

Briuselyje gyvenančių lietuvių vaikų internetinis žurnaliukas Maklinėtojai kviečia susipažinti su belgiškos virtuvės skanėstais.

Belgiškos virtuvės paslaptys. Belgiškas šokoladas, belgiškos braškės, belgiški vafliai, belgiškos (ne, ne ne prancūziškos!) skrudintos (gruzdintos) bulvytės, sraigės ir netgi smidrai!

Bulvytės

Išsiaiškinkime – nors esame girdėję sakant, kad tos bulvytės yra „prancūziškos“, tačiau taip jas vadina tik šnekant angliškai. Deja, pasakymas „french fries“ būtų visai netikslus. O ir kitomis kalbomis niekas jų nevadina „prancūziškomis gruzdutėmis“.

Briugėje esančiame Gruzdintų bulvyčių muziejuje („Frietmuseum“) išgirsite tikrąją gruzdintų bulvyčių atsiradimo istoriją, sužinosite, kuo jos skiriasi nuo kitose šalyse gruzdinamų bulvyčių ir, žinoma, galėsite jų paskanauti, kiek tik širdis geidžia ar skrandis talpina (to, žinoma, nepatariame – ne pats sveikiausias tai maistas, nors ir išties gardus).

Gruzdintų bulvyčių rasite kiekviename mieste, miestelyje ar net nedideliuose kaimeliuose.

Vafliai

Populiarumu su bulvytėmis varžosi belgiški vafliai – retas apsilankęs atsispiria pagundai paragauti Briuselio vaflio su grietinėle, belgišku šokoladu ir braškėmis. Belgišką vaflį nuo kitokių atskirsite pagal kvadratukus – tai išskirtiniai belgiškų vaflių bruožai.

Populiariausi yra Briuselio ir Lježo (pranc. La gaufre de Bruxelles ir Gaufre de Liège). Šie vafliai skiriasi savo forma (Briuselio –stačiakampis, Lježo – suapvalintais kraštais), tešlos minkštumu (Briuselio – minkštas, Lježo – kietesnis) bei saldumu (Lježo kur kas saldesnis).

Beje, Belgijoje dar dažnai pamatysite plonus ir traškius vaflius, „suklijuotus“ karameliniu sirupu. Šie vafliai – ne belgiški, o olandiški (oland. Stroopwafel (sirupo vaflis). Tad, pirkdami lauktuves, neapsirikite!!!

Beje, belgiškų vaflių galite nusipirkti netgi tiesiog gatvėje – išgirdę skambant muziką iš pro šalį važiuojančio mikroautobuso su užrašu „Gaufres chaudes“ (karšti vafliai) – sekite paskui jį ir nereikės stovėti eilėje! Tikrai rasite Briuselio vaflių su bananų, šokolado ar šviežių braškių įdaru.

Braškės

Braškės – labai dažnas belgiškų vaflių įdaras, kuriam verta skirti šiek tiek dėmesio taip pat. Ypač – Vepiono (Wepion‘as – miestelis šalia Namiūro, Valonijos sostinės) braškėms. Belgai pasakytų, kad tai pati skaniausia braškė pasaulyje. Kodėl? Apsilankykite Vepiono braškių muziejuje (pr. Musée de la Fraise de Wepion)! Vepiono regiono braškės parduodamos aukcionuose ir vėliau pasklinda po visą Valoniją, dalį Flandrijos ar net Prancūziją.

Įdomu tai, kad Belgijoje bemaž visus metus galite nusipirkti šviežių braškių – daigeliai laikomi šaldytuvuose, o šiltnamiuose pradedami auginti jau vasario mėnesį. Pražysta po kelių savaičių, dar po kelių braškes jau galima rinkti. Ir taip iki pat lapkričio.

Sraigės

Sraigės (Escargot), kaip ir midijos, labai įprastas valgis Belgijoje. Sraigienės (čia mes apie sriubą), šaldytos burgundiško paruošimo sraigės, pyragaičiai su sraigių įdaru – visa tai mes išragavome, ir ne sykį.

Tačiau įdomiausia buvo apsilankyti pirmajame sraigių ūkyje Belgijoje, kuriame ne tik skanavome įvairių sraigių patiekalų (užtepėlės, pyragaičiai), bet ir sužinojome, kaip jos auginamos, kas jas puola (o taip – tai žiurkės, nuo kurių apsaugo tik tam tikrų veislių šunys) ir kaip jas… padirbinėja (čia mes neišsiplėsime, bet būna, jog į sraigių kiautus pripjausto pigių jūrų moliuskų mėsos). Apsilankykite Varnan(t)o sraigių ūkyje (Escargotière de Warnant) ir sužinosite daug įdomių dalykų.

Belgiškas šokoladas

Na, o pabaigai, žinoma, palikime skanėstą, kuriuo didžiuojasi visa Belgija – tai belgiškas šokoladas. Būtent „belgiškas“, nes belgai turi savo gamybos būdą, o Antverpenas seniai yra tapęs vienu didžiausių Europos kakavos pupelių uostu. Ši nedidelė, bemaž perpus mažesnė už Lietuvą, Europos šalis pagamina net 600 000 ton7 šokolado per metus, joje yra virš 2000 šokoladinių (parduotuvėlių, kurios parduoda šokoladą, taip pat gamina jį nedideliais kiekiais) ir net 15 šokolado gamyklų. Vien šokolado pardavimo pajamos Belgijos šokoladininkams („Godiva“, „Leonidas“, „Côte d’Or”, „Pierre Mercolini“, kt.) atneša iki 12 mlrd. Eur pajamų. Šokoladastika!

Jeigu norite sužinoti daugiau apie belgišką šokoladą, apsilankykite didžiuosiuose šokolado muziejuose – „Choco-story“ muziejuose Briuselyje ir Briugėje, „Belgian Chocolate Village“ muziejuje Briuselyje ar „Choco-Story“ muziejuje-gamyklėlėje Antverpene. Pastarojoje kiekvienas lankytojas ne tik susipažįsta su „šokolado keliu“ nuo „medžio iki lėkštės“ (ne veltui sakome lėkštės – šiame muziejuje netgi galite pamatyti animacinį filmuką sėdėdami prie stalo ir stebėdami veiksmus lėkštėse) gauna dovaną – maišelį įvairių belgiškų šokoladukų.

Belgišką šokoladą naudoja ir žymiųjų „Jules Destrooper“ sausainių gamykla – ji taip pat atvira lankytojams (Lo miestelis, Lo-Reningės savivaldybėje), rekomenduojame!

Tai tiek šįsyk primaklinėjome po belgišką virtuvę. O jeigu to Jums negana, ir visa tai jau esate išbandę ar išragavę, pabandykite pasigaminti belgiškų patiekalų namuose. Jeigu nedrįstate to padaryti remdamiesi „Google“ ar „Youtube“ patarimais, paprašykite Eimanto pagalbos. Galbūt jis padės pasigaminti Gento troškinį „Waterzooi“, Vervjero ryžių pyragaitį, Lježo salotas, Šiaurės jūros krevečių kroketų, flamandų karbonadą, keptų cikorijų apsuktų šonine ar kumpiu, Lježo kukuliukų, daržovių (bulvių, morkų, porų ir kt.) košės paskanintos prieskoniais ar net Vol-au-vent pyragaitį su vištienos ar grybų įdaru.

Zoologijos sodas „Pairi Daiza“ Belgijoje

Briuselio komiksų kelias

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

Instagram
YouTube
LinkedIn
Meniu