Ką daryti, jei kelionės metu vaikas viduriuoja?

Ką daryti, jei kelionės metu vaikas viduriuoja?

Kraudami lagaminus atostogoms svajojame apie nuostabų poilsį gamtos apsuptyje, pramogas vaikams ir išskirtinius patiekalus, kuriais mėgausimės ypatingose vietose. Bet ką daryti, jeigu netikėtai visą atostogų džiaugsmą apkartina vaikų ligos, ypač viduriavimas? Gydytojai pažymi, kad tai ypatingai pavojinga liga, nes ji gana greitai ir stipriai sekina mažytį vaiko organizmą. „Keliaujančios mamos“ bendradarbiaudamos su BioGaia® specialistais pataria ką daryti, jei kelionėje vaikus (arba ir tėvelius) užklupo viduriavimas.

Patyrę tėveliai patvirtins, jog tokie netikėtumai kaip viduriavimas pasitaiko ne tik atostogų metu, bet dar ir pačios kelionės metu, o dažnai dar net ir nespėjus išvykti iš namų. Situacija, kaip pažymi specialistai, reikalauja greitos reakcijos, nes viduriuojant greitai prarandami skysčiai, silpsta organizmas, o karšti orai dar tik pagreitina šiuos procesus.
Vis dėlto norint padėti reikia suprasti pačią ligą ir jos priežastis. Gydytojai viduriavimą nustato tada, kai per 24 valandas žmogus daugiau nei 3 kartus pasituština skystomis ar vandeningomis išmatomis. Priklausomai nuo priežasties, skirtingai reikėtų ir padėti viduriuojančiam vaikui.

KAS SUKELIA VIDURIAVIMĄ?

  • parazitai, virusai ir bakterijos, besidauginančios užterštoje aplinkoje;
  • virškinimo fermentų trūkumas;
  • įgimtos/įgytos imunodeficitinės būklės;
  • alergija;
  • tam tikrų maisto produktų netoleravimas;
  • vartojami vaistai (pvz. antibiotikai);

KĄ DARYTI VIDURIUOJANT?

  • duokite vaikui daugiau skysčių nei įprastai – geriausiai tam tinka atšaldytas virintas vanduo, galima į jį įpilti ir rehidracijai skirto druskų mišinio, kurį rasite kiekvienoje vaistinėje – prieš tai būtinai pasikonsultuokite su vaistininku ar druskos tinka naudoti pagal vaiko amžių;
  • kūdikiams dažniau siūlykite žįsti;
  • maistas turėtų būti dietinis;
  • viduriavimo metu geriausia vengti šviežių vaisių ir daržovių bei riebių produktų – nustojus viduriuoti, šiuos produktus galima po truputį vėl įvesti į meniu;
  • šiuo laikotarpiu nesiūlyti vaikui naujų, neragautų ir neįprastų produktų;
  • pavartokite probiotikų – nebijokite gerųjų bakterijų, jos natūraliai padės vaikui (ir suaugusiajam) atstatyti ir sustiprinti žarnyno veiklą;
  • daugiau skysčių vartoti reiktų iki tol, kol viduriavimas nesibaigia.

KADA REIKTŲ KREIPTIS Į GYDYTOJĄ?

  • jeigu po 24 val. nuo viduriavimo pradžios vaiko savijauta negerėja;
  • kai tuštinasi vandeningomis išmatomis;
  • kai dažnai vemia, pasireiškia dehidratacijos požymiai: didelis truškulys, burnos džiūvimas, silpnumas, galvos svaigimas, suretėjęs šlapinimasis;
  • kai nenori valgyti ir gerti;
  • kai kūno temperatūra pakyla auksčiau nei 39 laipsniai;
  • kai išmatose atsiranda kraujo;
  • kai pradeda trikti sąmonė, atsiranda traukuliai, odos bėrimai.

Vis dėlto virškinimo sutrikimų pasitaiko ne tik mažiems, bet ir dideliems. Jeigu vaikas pasigavo žarnyno infekciją, tikėtina, kad ja užsikrės ir tėveliai. Gydantis reiktų paisyti tokių pačių rekomendacijų, kaip ir vaikams. Vis dėlto jeigu pastebite blogėjančią savijautą ir žemiau išvardytus simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydymo įstaigą.

KADA KREIPTIS Į GYDYTOJĄ SUAUGUSIAJAM?

  • kai viduriavimas nepraeina ilgiau nei 3 dienas;
  • kai pasireiškia dehidratacijos požymiai: didelis truškulys, burnos džiūvimas, didelis silpnumas, galvos svaigimas, suretėjęs šlapinimasis;
  • kai stipriai skauda pilvą ar tiesiąją žarną;
  • kai išmatose atsiranda kraujo;
  • kai kūno temperatūra aukstesnė nei 39 laipsniai.

Nors nuo viduriavimo sunku apsisaugoti, ypač vaikams, kurie pasaulį pažįsta jį liesdami ir ragaudami, vis dėlto pasidydami kai kurių taisyklių galite padėti sau ir vaikams patirti viduriavimą kuo rečiau.

KAIP IŠVENGTI VIDURIAVIMO?

  • plaukite rankas prieš valgį ir pavalgius, taip pat pasinaudojus tualetu;
  • prieš valgant nuplaukite vaisius ir daržoves;
  • valgykite tik iš švarių indų;
  • daržoves ir vaisius pjaustykite ant švarių pjaustymo lentelių;
  • šviežią mėsą laikykite šaldytuve;
  • iš šviežios parduotuvėje ar turguje pirktos maltos mėsos patiekalus ruoškite tą pačią dieną, kai perkate;
  • paukštieną, žuvį, laukinių gyvūnų mėsą labai gerai apdorokite termiškai (geriausia virti);
  • kiaušinius virkite apie 10 min;
  • patiekalus, kurių sudėtyje yra žalių kiaušinių, suvalgykite tą pačią dieną;
  • kelionės metu vaikams naudinga pavartoti probiotikų – šitaip papildysite mažųjų keliautojų žarnyną naudingais ir natūraliais mikroorganizmais.

Jeigu keliaujate po Lietuvą, papildomų gerųjų bakterijų jūsų vaikams gali ir neprireikti, vis dėlto įvertinkite kaip keisis aplinka, kurioje laiką leis vaikai – bendravimas su kaimo gyvūnais ar žaidimai paplūdimiuose ir vandenyje irgi gali sukelti mažo žmogaus žarnyno protestą.

Keliaudami į kitas šalis būtinai įvertinkite ir esamą ten higienos situaciją ir kultūrą, sužinokite, ar yra tai vietai būdingų bakterijų, virusų ar parazitų, kurie galėtų vaikams sukelti viduriavimą. Kad ir kur vyktumėte, stenkitės valgyti tik švarius vaisius ir daržoves, o jeigu nėra galimybės jų nuplauti – reiktų nulupti žievelę. Atkreipkite dėmesį ir į vietinį vandenį – dažniausiai čiaupo vanduo nėra pakankamai švarus, kad tiktų gerti, tad vartokite jį tik pervirtą arba pirkite vandenį buteliukuose.

Norėdami daugiau sužinoti apie vaikų virškinimą ir su tuo susijusias ligas, paskaitykite vaikų ligų gydytojos, dr. Indrės Plėštytės – Būtienės komentarus ir rekomendacijas mūsų straipsnyje „Vaikų pilvukų bėdos kelionėse, ar įmanoma jų išvengti?

Komentarai