Ką dėtis į lagaminą ir kaip pasiruošti kelionei į kalnus

Ką dėtis į lagaminą ir kaip pasiruošti kelionei į kalnus

Vienas dažniausių klausimų, kylantis prieš kiekvieną kelionę ką dėtis į lagaminą, ko reikės ir ko neverta vežtis. Pasirinkimų begalės, o vietos lagamine tiek nedaug! Dažnai net ir pačiai sudėtinga apsispręsti, kuri suknelė reikalingesnė, o ką jau kalbėti, kai reikia „supakuoti“ dar ir mažuosius: „… kad nebūtų per šalta, per karšta ir patogu…“ Su tuo susiduria kiekviena mama ir džiaugiamės mama Viktorija Vaičiuliene, kuri nepatingėjo ir labai išsamiai ir naudingai aprašė savo pakavimosi planą. Taigi, labai išsamiai, planuotai ir naudingai: kaip pasiruošti kelionei ir neprašauti.

Rytas po kelionės.
Visada turiu įprotį išsiskalbt viską, ką buvau išsivežus ir suiima didelis pyktis, kai traukiu iš lagamino nepanaudotus rūbus ir siunčiu juos į skalbyklą.
Ne vandens. Ne miltelių gaila.
Bet pikta ant savęs, kad vėl prisikroviau daug, o ko kelionėje labiausiai prisireikė- pasirodo nepasiėmiau.
Todėl pastaruoju metu pradėjau daryti prieškelioninius namų darbus. Užtrunka neilgai, bet pasiteisina 100+ procentų.
O be to- be galo smagu- iš anksto įsijausti į kelionės „atmosferą“ ir apgalvoti, kaip aš ten su kuo geriausiai jausiuos.
Jeigu važiuojat į suplanuotas keliones, o ne sėdat į automobilį ir leidžiatės bet kuria kryptimi- Jūs žinote, kur vykstate.
Mes, moterys, smalsios, išsinarstome viešbučių, kuriuose gyvensime tinklalapius, apžiūrime nuotraukas ir bent jau preliminariai susidarome įspūdį, kas ten kaip.
Todėl čia yra keli mano asmeninės patirties patarimai:

Patarimas NR. 1

PASIRINKTAS PASLAUGŲ PAKETAS VIEŠBUTYJE
Apžiūrėkite ir įsigilinkite į viešbučio konsepciją ir teikiamą paslaugų paketą.
Prie ko čia apranga? Šįkart mūsų „pakete“ buvo įtraukta ne tik pusryčiai, bet ir vakarienė.
T.y. anksti papusryčiavę, mes išdumdavom į kalnus. Pietūs kalne- kaip taisyklė kirtimas ant stabdžių jaukiame kalno restoraniuke karštos „guliašovos“ sriubos arba sveiko užkandžio iš kuprinės keliantis keltuvu sušlumštimas.
Po intensyvios dienos- grįžimas į viešbutį, dušas…ir vakarienė to paties viešbučio restorane.
Vėliau? Sulėtintu žingsniu kelionė į kambarį ir užmigimas iki 22 val.
Viešbutis buvo įsikūręs kiek toliau nuo miestelio, todėl po vakarienės eiti jo apžiūrinėti nebūdavo nei jėgų, nei didelio noro (Jame lankomės ne pirmą kartą).
Todėl mano lagamine pasiimta- papildoma striukė- grįžo namo nepanaudota. O vietos užėmė daug.
Ne tokia skaudi klaidelė vykstant automobiliu, tačiau skrendant lėktuvu- papildomai sunaudotas vietos kiekis- tikrai būna aktualus ir stipriai

Patarimas Nr. 2

CHALATAS
Labai mėgstu chalatus. Kur jau kur, bet kalnų kelionėje, kai grįžti nuo kalno snieguotas kaip besmegenis, akimirksniu šoki į dušą- po jo vienas didžiausių malonumų- susisukti į šiltą didelį chaltą.
Džiaugiuosi, kad įskaičiau, kad chalatas- kambaryje bus, todėl savąjį šįkart palikau saugoti namų ir neprašoviau. Didelis daiktas į lagaminą neįlipo- ir pagrįstai.

Patarimas Nr.3

RŪBAI
Pažiūrėjus viešbučio aplinką, įvertinus turimas žvaigždutes ir meniu, visada galima daugiau mažiau pasiplanuoti, kokia apranga būtų tinkama.
NEPRAŠOVIAU.
Vakarienės “meniu”.
Balti marškinukai su džinsais ir juodu švarkeliu.
Balta palaidinė, didelis rankų darbo megztinis ir džinsai.
Pilkas megztukas ir pilkos legendinės kelnės.
Balti marškinukai ir pilkos kelnės.
Pusryčių “meniu”:
“Laiminga” suknelė
“Dukart pilkas” kostiumas
“Dukart pilko” kelnės ir “Balta” palaidinė
Džinsai ir “Balta” maikutė.
Kaip ir visur- vakarienės metu pasitaikė kraštutinumų. Mačiau “ponią” su raudonais smailianosiais-aukštakulniais ir pastebėjau tokių, kurie nesivargino persirengti termo rūbų ir “įšokę” į šlepetes arba “klioksus” buvo pasiruošę vakarienei.
Perspausti nereikia, bet mano manymu laikytis etiško aprangos viduriuko- visuomet yra labai graži idėja, gerbianti ir aplinką ir aplink vakarieniaujančius.

Patarimas Nr 4.

BATAI BATUŽĖLIAI.
Kažkodėl beprotiškai gerai atsimenu praeitų metų kalnų kelionę, kai kažkaip neįvertinusi viešbučio, aš susikroviau tik aulinius batus. Iki to laiko, visuomet pasirinkę viešbučius tik su pusryčiais, mes vakarais keliaudavome ieškoti maisto, todėl kartais per „high season“ laiką, mums tekdavo susukti nemažai žingsnių nelabai draugišku oru, kol rasdavome staliuką.
Nepagalvojusi, kad tais metais, bandome kitokį vakarienių būdą- prašoviau.
Mano lagamine tupėjo „Ugg‘ai“, „Timberland‘a“ ir dar vieni ne mažiau šilti auliniai.
Visų vakarienių metu nedidelis viešbučio restoranėlis tapdavo sausakimšas ir mano auliniai batai, nors ir derantys prie bendro stiliaus- buvo nemenkas kliuvinys komfortabiliam pasisėdėjimui.
Po šios klaidos- visada atsimenu „karštumą“ batuose, todėl negalėdama įvertinti temperatūros viešbutyje, kuriame dar nesilankiau- įsimetu mažai vietos užimančius kultūringesnius, betne per daug oficialius batukus.
Šių metų lagamine vietos skyriau trims batams.
Vieni- lengvučiai, ką tik aprayti, vieni- nešilti balti aulinukai, kurie buvo labai „vietoje ir laiku“.
Vykau su mėgstamais juodais, „kojininiais“ kedais, kurie man itin patogūs ilgam sėdėjimui.
Dar iš vakaro apžiūrėjus oro sąlygas- nusprendžiau imti ir didžiuosius „Timberalndus“, nes kažkaip man jie stipriai „siejasi“ su kalnų dvasia.
Su atmosfera siejasi, tačiau neturint laiko ir didelio noro tyrinėti miestelio aplinką, o didžiąją dalį kelionės laiko „prakeverzojant“ su snowboard‘o batais- jie taip pat liko nepanaudoti.
Tačiau mano patarimas būtų vis dėlto- neslidžius, neperšlampamus, šiltus batus turėti.
a) Niekada nežinai, kokios oro sąlygos „užklups“. Ir kartais netgi patekimas į kalnų viešbutį gali būti iššūkis, atsivežus tik patogius, kelionei tinkančius batus, kurie turi lygų, kaip stiklas padą ir „užropoti“ į slidų kalniuką gali būti iššūkis.
b) Visada saugu turėti šiltus batus, nes kelionėse išlieka automobilio sugedimo rizika, kuri šiais laikais yra tikrai ne tragedija, tačiau laukiant pagalbos (jeigu tokios prireiktų) nenušalti „kanopėlių“ yra tikrai gera idėja.

Patarimas Nr.5

KOSMETIKA
Mes,moterys. Jos turime daug ir įvairios. Ilgą laiką išsiruošdama į kelionę- aš jos pasiimdavau ir daug ir įvairios.
Ar panaudodavau? Aišku, kad ne.
Na, kad ir kokie bebūtų lūkesčiai per atostogas užsidėti kaukę veidui, plaukams ar išmėginti kosmetologės rekomenduotą, bet namuose „nespėtą“ panaudoti šveitiklį- žlugdavo.
Kalnų kelionės yra intensyvios. Arba leki nuo kalno su turbūt geriausiu veido pilingu, jeigu jo protingai neprisidengi. Arba be jėgų krenti į lovą ir nebegali pajudinti nei piršto galiuko,ką jau kalbėti apie ilgametražes grožio procedūras.
Todėl- nebesivežu.
Turiu trijų žingsnių „programą“ reguliariai kasdieniai.
Prausiklis. Tonikas. Kremas.(kosmetologės rekomenduota naudoju ryte ir vakare tą patį).
Dar imu micelinį vandenį tušo nuvalymui.
Jau kelintą kelionę visoms šitoms priemonėms, turiu patogius nykštukinius buteliukus, į kuriuos įsipilu tik tiek, kiek žinau reikės atostogų trukmei.
Ir išmečiau už tvoros ilgai manyje „žaliavusią“ nuomonę, kad „čia tik kremo indelis“.
50 ml vs 5 ml yra nediskutuotinas rezultatas.
Tušas, akių pravedimas ir “pabronzintojas”, kuris tiesą sakant irgi kalnuose ne baisiai reikalingas, nes po dienos “pramogų” “žundžiokai” būna tikrai geros spalvos, kurios nebereikia ryškinti.
Šepetys plaukams, kelios gumytės “bizytei”, kvepalai ir lūpų blizgis.
Kadangi kasdienybėje nelabai draugauju su pudromis, tai kelionėse su jomis nedraugauju visai.
VISKAS.
Tokia sudėtimi su vyro “reikmenimis” tilpome į vieną nebaisiai didelę kosmetinę.
Apžiūrėjus viešbutį visuomet pasitikslinu, ar kambaryje rasiu šampūną, kondicionierių, kūno losjoną. Dušo gelis- būna be išimties visada, todėl ilgai pilčiusi savo namų šampūnus ir kondicionierius į indelius, aš įsitikinau, kad galiu išgyventi savaitę ir be jų. Plaukai nenukrenta ir baisiai nenukenčia, kūno pieneliai, kaip taisyklė, jeigu neturite labai jautrios odos- taip pat žalos nepadaro.

Patarimas Nr.6

AKSESUARAI
Visada mylimiausi papuošalai yra su manimi. Su auskarais, grandinėle- aš ir naktimi miegu, todėl labai subtiliai „pasipuošusi“ esu visada.
Laikrodis- mano neatsiejama dalis, todėl išeidama pro duris į kelionę- visada pasitikrinu, ar jis kartu.
Akiniai nuo saulės- visada gera mintis įvairaus plauko kelionėms. Kalnuose būna labai saulėta, todėl nusiėmusi gremėzdiškus silidinėjimo akinius iš striukės kišenukės išsitraukiu dailesnius. Su jais galiu įsitaisyti priešais saulytę ir neraukyti besarmatės bepradedančios „garbanotis“ kaktos.
Kepurė- bent viena tikrai. Ją dažniausiai įsidedu net į kalną. Jeigu „sukyla“ noras atsikvėpti kalnų restoraniuke- nusiėmus šalmą dažniausiai norisi užsidėti kepurę, nes oro sąlygos ir ūžaujantys vėjų gūsiai kartais būna labai nedraugiški tokiems nekaltiems „prisėdimams“.
Šalikas- man BŪTINAS. Gal esu kažkokia „silpnagerklė“, bet lekiant nuo kalno su vėju, paslėpus nosį ir kaklą po specialia mova, man visada pro ausis švilpia noras papildomai užsidėti šaliką. Nereikia specialaus- tinka ir tas, kurį galite dėvėti ir ne prie slidinėjimo derinių.
Pirštinės- taip, žinoma būtinos. Ir jeigu nežadate statyti besmegenių arba žaisti sniego mūšio- rinkčiausi vienas.

Patarimas Nr.7

LAGAMINAI.
Nors ir keliavimas automobiliu laiko prasme visuomet yra suspardomas į vienus vartus laiko atžvilgiu prieš kelionę lėktuvais, bet susipakavimo prasme-keliavimas žeme, ne oru- yra nediskutuotinai patogesnis.
Be didelių galvosūkių, jau eilę metų, mes vieną lagaminą paskiriame visų šeimos narių slidinėjimo įrangai. Turime vieną specialų lagaminą lentų, apkaustų, šalmų, snowboard’o batų transportavimui. (kurį vasarą naudojame wakeboardinimo įrangos gabenimui).
Į du nedidelius lagaminus susikrauname savo kasdieninius rakandus, aprangą ir batus.
Viskas telpa į automobilio bagažinę, be papildomų stogo “priedėlių”.

Patarimas Nr.8

DRABUŽIŲ PASIRINKIMAS KELIONEI Į PRIEKĮ/ATGAL
Kai skrendame lektuvu, visuomet stengiuosi ant savęs „apsirengti“ tuos drabužius, kurie yra didžiausi užimamos vietos prasme. Keliaujant automobiliu- šios savybės galima drąsiai išvengti.
Kadangi automobiliai yra draugiški temperatūros reguliavmui ir mėgstamiausioms pritaikymui sau- rūbus renkuosi patogius.
Papildomai visuomet atsižvelgiu į kelis dalykus:

  1. Keliauti ir susiraityti kojas visuomet patogiausiai su kelnėmis. Atkreipkite dėmesį į laisvalaikio kelnių audinį. Tikrai būna kelnių, kurių audinys yra itin dėkingas „ilgametražiam“ sėdėjimui ir netgi po n su pliusu valandų kelionėje- jų keliai lieka vietoje.
    O tai reiškia, kad tokias kelnes bus galima panaudoti atostogų deriniuose.
  2. Kad ir kokios pastelės mylėtojos bebūtumėt, ilgai kelionei visuomet geriau rinkitės tamsesnius. Juk linguojančiame automobilyje ir kavos puodelis rankose atsiduria ir vienas kitas užkandukas trupinėliais pabyra. Todėl nenorėdamos atsirasti kelionės tiksle su „prikeptais blyneliais“ ant pilvo- būkit protingos.
  3. Jeigu vykstate į kelionę, kurioje reikės papildomos tarpinės nakvynės, visada pasiimkite į kuprinę papildomą derinį persirengimui. Kaip taisyklė po dienos, praleistos automobilyje norisi dušo ir bent jau naujos „maikutės“.
  4. Ilgoms kelionėms renkuosi “didžiakapišonius” rūbus. Visada suėmus miegui, mėgstu į jį “įsikuisti”, o trumpiems “degalinių” sustojimams, jie yra nepamainomi išgyvenant kintančias oro sąlygas, šiltas automobilis- šaltas oras.

Viskas.
Daug išėjo.
Einu išsipakuot savo „parvežtuko“.

Daugiau naudingų Viktorijos patarimų galite rasti čia:

Komentarai