Paskutinės minutės kelionė su šeima į Alpes (Annecy)

Paskutinės minutės kelionė su šeima į Alpes (Annecy)

Prieš pora savaičių grįžome iš pirmosios šių metų kelionės su šeima į Alpes! Ši kelionė buvo ir mūsų pati netikėčiausia kelionė, kurią susiorganizavome per pusvalandį. Mes dažnai keliaujame daug į priekį neplanuodami. Esame išskridę į Balį bilietus nusipirkę tik iš vakaro. Ar kelionei į Vietnamą prireikė tik savaitės susiplanavimui. Bet taip greit kaip šį kartą dar neteko. 

Eilinį kevirtadienio rytą pusryčiavome ir kelionių artimiausiomis savaitėmis neplanavom. Bet tą rytą prabudau aš su kelioniu ilgesiu. Dažniausiai mes keliaujame bent kartą per mėnesį ir prasidėjus naujiems metams laikas sausio kelionei. Tad, pradėjom diskutuoti su vyru, jog galbūt reikia ruoštis kelionei savaitgalį. Bet… man taip norėjos lėkti į kelią jau dabar. Susėdus prie pusryčių stalo aš jau nekantrauju. Tad, sakau vyrui, o gal važiuojam kurnors šiandien? Pavalgom ir lekiam, nes mažylio laukia pietų miegelis. Vyras sako “lekiam”.

Mes gyvename Liuksemburge, tad geografiškai puiki vieta kelionėms po aplinkines šalis. Visuomet norėjome aplankyti Annecy miestelį ir ežerą Prancūzijoje bei šalia esančią Ženevą. Tad, nusprendėme, jog ten ir važiuosim. 

Pasiruošimas kelionei 

Greit peržvelgėme orų prognozes ir numatyta saulė ir 8 laipsniai šilumos nudžiugino. Į lagaminą įsidėjome tik keletą megztinių, džinsus. Kelionei pasiėmėm vandens, kukurūzų, plėšomo sūrio ir obuolių. Vieną mažą kamuoliuką ir keletą kaladėlių. Vaistinėlės aš dažniausiai nesivežioju. Jei ko prireiktų rastumėm artimiausioje vaistinėje. 

Greit susiruošėme, bet dar 10 min teko stovėti su batais kambaryje ir laukti kol skalbiniai išsiskalbs, nes pradedant šį darbą ryte keliauti neplanavom. Tik skalbyklei išsijungus greit juos ištraukėm ir pro duris į ilgą kelią. Išvykome kiek po vienuoliktos ryto, o priešakį penkių su puse valandų kelias. Ne ilgai trukus mažasis užmigo poguliui, o aš galėjau ramiai pasižvalgyti viešbučių Annecy miestelyje. Planavome apsistoti ten visas tris kelionės naktis ir visur keliauti automobiliu. Viešbučiai Annecy centre yra brangoki ir dauguma neturi vietos automobiliui, tad nusprendėme apsistoti kiek tolėliau – 5 km nuo miestelio centro. Pačiame miesto centre yra erdvi automobilių aikštelė, tad labai patogu atvykti automobiliu ir aplankyti senamiestį. 

Greita kelionė į Annecy

Didžioji kelio atkarpa per Prancūziją yra mokamas greitkelis, kuriame eismas nebuvo intensyvus, tad kelionė tikrai lengvai praėjo. Mažyliui prabudus iš miegelio, sustojome artimiausioje degalinėje papietauti ir vėl į kelią. Mes stengiamės kelionės neapsunkinti ilgai sėdėdami automobilyje, tad stojom porą kartų kas dvi valandas ir leidome mažyliui pasivaikščioti. Į Annecy atvykome vakarop jau sutemus, tad nuėjome į šalia viešbučio esantį restoraną pavalgyti ir ilsėjomės.

Ka veikti Annecy miestelyje?

Pirmąją dieną nusprendėme paskirti Annecy miestelio lankymui. Automobilį palikome miesto centro parkinge ir iškart patraukėme link senamiesčio. Mus pasitiko Kalėdinio turgelio namukai ir nors jau buvo sausis jis vis dar veikė ir traukė žmones. Kas mums buvo kiek neįprasta, nes Kalėdiniai turgeliai Liuksemburge, tiek šalia esančiuose Prancūzijos miesteliuose užsidaro prieš Kalėdas. 

Praėję turgelio namukus pamatėme tikrą miestelio grožį. O jis toks nuostabus! Daug spalvotų senamiesčio namukų gražiai išsidėsčiųsių šalia upės, horizonte nusidriekia kalnai, o vietinis turgus kvepiantis Prancūzijos kulinarijos gėrybėmis sukuria pasakišką aurą. Vaikštinėdami siauromis gatvelėmis praleidome gerą pusdienį. Senamiestyje ant kalvos stovi pilis, kurią galima aplankyti. Patraukėme link jos, bet deja užkopus mus pasitiko uždarytos durys. Pilis 11:30 – 14:00 uždaryta pietų pertraukai. Tad ir mes nusprendėme eiti papietauti šalia upės esančiose kavinėse. Tradicinė tartiflette vienoje kavinėje gali kainuoti 12 eurų, o šalia esančioje net 19 eurų. 

Po pietų ėjome pasivaikščioti Annecy ežero pakrante, kuris yra prie pat senamiesčio. Ežeras yra žymus tuo, jog yra skaidriausio ir gėliausio vandens visoje Europoje. Sakoma, jog vandenį galima tiesiog gerti, bet mes nebandėme jo paragauti. ☺ Temstant ir orui šąlant keliavome pažaisti boulingo ir taip užbaigti dieną. 

Annecy miestelio apylinkės

Antrosios dienos planas buvo aplankyti Bourget ežerą ir aplinkinius miestelius. Nuostabus saulėtas rytas, tas puikiai nusiteikę keliaujam į pirmąjį Chambéry miestelį, kuris garsėja itališka architektūra. Tačiau jau artėjant link jo viskas tampa aptraukta rūku. Atvykus į miestelį vaizdas niūrus ir pasivaikščioję pora gatvelių supratome, jog tai ne tai ko mes norim. Atsigėrėm kavos ir lėkėm į antrą kelionės tašką – Bourget ežero pakrantę. Nuo jos turėtų atsiverti nuostabus vaizdas į Prancūziškas alpes. Atvažiavome į Le-Bourget-du-Lac miestelį, o ten viskas uždaryta, rūkas aptraukęs ežerą ir nieko nesimato. Nei kur baigiasi vanduo nei kur prasideda dangus. 

Atgal į automobilius ir vykstam į paskutinį suplanuotą aplankyti miestelį Aix-Les-Bains. Miestelis garsėja natūralių versmių Spa ir mes labai norėjome į jas nuvykti. Deja, vaikučiai iki 12 metų nėra priimami. Prancūzijoje į spa su mažu vaiku nueiti yra neįmanoma, tad mes mėgstam pasilepinti spa grįžę į Lietuvą. Aix-Les-Bains tikrai labai gražus miestelis, bet lankantis pirmą savaitę po Naujų metų viskas buvo uždaryta.. Tad, vėlgi kiek liūdnoka, nes gatvės tuščios. Prisėdome papietauti ir tuo metu pasirodė saulė. Nusprendėme grįžti atgal į Annecy ir ten pasidžiaugti vakaru ir saule. Visi šie miesteliai tiku vasaros metu yra puikūs ir pilni gyvenimo, bet žiemą buvo kiek niūroka. 

Pakeliui atgal į Annecy jautėmės kiek nusivylę šia diena ir tuo ką pamatėme ir nenorėjome jos užbaigti tokia gaida. Mažylis užmigo, o aš taip sniego norėjau ir kalnų viršūnių, tad nusprendėme nuvažiuoti iki artimiausios slidinėjimo stoties. Kiek mažiau nei valanda ir mes ten, tik dvejojom ar spėsim iki sutems. Kelias į slidinėjimo stotį kyla aukštyn ir nuo jo atsiveria pasakiško grožio vaizdai. Kalnų viršūnės nušviestos besileidžiančios saulės spinduliais. 

Spėjom. Nuvažiavom į artimiausią slidinėjimo stotį. Sniegas po kojomis, pilna slidinėjančių ir kas mėgsta slidinėti supras kaip širdis atsigauna būnant tokioje aplinkoje. Iškart supratom ryt į Genevą nevažiuosim, norim būti kalnuose. Čia pat esančioje parduotuvėje nusipirkom rogutes ir keliavome ant kalniuko pačiaužyti. Tačiau, greit supratome, jog saulei pasislėpus už kalnų darosi vėsoka ir užuot šąlame patraukėme link kalnų restorano pasimėgauti šilta arbata ir blyneliais. 

O kaip slidinėjimas Annecy?

Visiškai nepasiruošę kalnams, bet taip juose norim pabūti, tad mums besėdint aš greit suradau artimiausią Decahlon parduotuvę ir važiavom apsipirkti. Vaikučiui paėmiau apatinius šilumą palaikančius rūbus, neperšlampamas kelnes ir šiltas kojines. Su vyru taip pat pasigriebėm reikiamiausius daiktus sau ir buvome pilnai pasiruošę. 

Trečią ir paskutinę atostogų dieną atsikėlėm anksti, nes norėjome kiek ilgiau pabūti kalnuose. Saulė šviečia, oras žiemiškas, šiltas. Už 45min mes jau buvome La Clusaz slidinėjimo stotyje. Nusprendėme atvykti į šią, nes iš jos kyla kabinos tiesiai į patį viršų, o viršuje pilna trasų ne tik slidinėjantiems, bet ir pėstiesiems. Užkilimo kaina suaugusiam 8.30Eur ir nemokamai vaikai, į apačią nuleidžia nemokamai. Mes kilome visai dienai. Vos užkilus mus pasitiko gražūs kalnų vaizdai, daug slidinėjančių ir su mažais vaikais. Mes patraukėme pėsčiųjų keliais. Artėjant pietų metui nukeliavome į kalnų restoraną. Jų viršuje yra trys. Su vyru patogiai įsitaisėm ir šitaip mažasis galėjo ramiai miegoti ant mamos ar tėčio kol mes pietavom ir džiaugėmės saule. Taip be sėdint, man vyras sako: “Kaip čia gera. Nesinori net namo važiuoti.” Aš taip pat sakau, jog nenoriu. Ir jis “pabūkim dar porą dienų, kad jau atvažiavom?”. Tai va, taip mes nusprendėm pabūti kalnuose dar porą dienų.

Atostogos ir nuotykiai tęsiasi toliau!

Sekančią dieną pakeitėme viešbutį, kuris įsikūręs šalia trasų tam, kad nereikėtų kasdien važiuoti 45min pirmyn ir atgal. Dienos planas buvo vėl toks pats. Kilome į viršų ir vėl keliavome pėsčiųjų takais. Jų aplink daug, tad tikrai neatsibosta. 

O trečiąja diena aš jau nebesusilaikiau, labai norėjau paslidinėti. Plius aš slidinėju tik keletą metų, tad noriu išnaudoti galimybę būdama kalnuose pasitobulinti įgūdžius. Palikau vyrus džiaugtis sniegu vienus, o pati užsisakiusi instruktoriaus pamokas kelias valandas paslidinėjau. Po piet, sugalvojome, jog šiandien užuot nusileidę į pakalnę su kabinomis leisimės pėsčiųjų trasomis. Kelias ilgas, bet įmanoma. Pasiklausinėjome vietinių ir jie mums patarė, jog tikrai įmanoma su vaiku nusileisti, iš lėto su rogutėmis. Nors ženklai rodė, jog leidimasis tinkamas tik su spygliuotais batais. Na ir ką, iš pradžių buvo tikrai smagu. Nuotabus takelis tarp medžių, saulė, upė šalia teka. Bet tas takelis tapo vis statesnis ir vietose pasislėpusiose nuo saulės buvo visiškas ledas. Čiuožimas su rogutėmis neįmanomas. Ėjimas neįmanomas. Atgal nebeužkoptumėm, tad vienintelis kelias buvo eiti žemyn. Bet kaip eiti, kuomet taip slidu.. Sėdom su vyru ant žemės, jis su džinsais ir abu lėtai lėtai sliuogėm žemyn.. Oi kaip nejuokinga mums tada buvo.. Nes jau vakaras artėjo, o kelio dar kiek liko. Bet taip iš lėto mes atsidūrėme pakalniai, jau matosi miestelio vaizdai ir abu atsikvėpėm, kad jau viskas. Deja, ne viskas. Miestelis, visai ne mūsų miestelis.. Tik pora namų pakalnėje, o iki mūsų miestelio ar iki pagrindinio kelio dar geras gabalas kelio žemyn lediniu keliu.. ir vėl sėdom mes.. Nusileidom..O iki mūsų miestelio kur paliktas automobilis ar 3km. Jėgų nulis, nes mažylį visą laiką reikėjo laikyti rankose. Jis rogutėse nebenorėjo sėdėti. Tad, nusprendėm tranzuoti ir malonūs vietiniai žmonės mus nuvežė iki mūsų automobilio. Nusprendėme, jog tai buvo durniausias dalykas kokį esam padarę, smagu mums tikrai nebuvo. Jaudinomės, jog nenulėktumėm skardžiu nuo kalno. Bet šiandien net ir tokius dalykus juokinga prisiminti. 

Ir atostogos baigiasi…

Iš kelionės grįžti nusprendėme naktį. Planavome išvykti apie 2 valandą nakties tam, jog mažasis miegotų visą kelią ir mes ramiai be didelių sustojimų parvažiuotumėm. Bet aišku planas liko tik planu. Mažasis tik įsodintas į kėdutę prabudo ir bent pora valandų nesiruošė visiškai miegoti. Tad užuot vienam iš mūsų miegojus teko žaisti ir kitaip užimti. Paryčiais vis dėlto jį apėmė miegas ir mes grįžome namo sustoję tik vieną kartą, užsipilti daugiau kuro. 

Pagrindinės kelionės išlaidos:

Kuras – apie 200Eur 

Kelio mokesčiai – 140Eur

Viešbučiai – 447Eur

Keltuvai į kalnus – 50Eur 

Komentarai