Ar žinai, kiek daug Lietuvoje yra saugomų teritorijų? Draustiniai, rezervatai, Nacionaliniai parkai ir t.t. Viso jie užima virš 17% bendro Lietuvos ploto!
Taip pat skaitykite: ką veikti šaltuoju sezonu su vaikais Lietuvoje? Kelionės su vaikais Lietuvoje: išvykų idėjos šaltuoju sezonu – (keliaujanciosmamos.lt)
Nacionalinis lankytojų centras dalinasi trumpais filmukais apie kiekvieną saugomą teritoriją Lietuvoje!
Anykščių regioninis parkas – išsiskiria kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos istorija, literatūros klasikų gyvenimu, savitumu ir gausa.
Asvejos regioninis parkas– raiškus ežeringų dubaklonių kraštovaizdis, kuriame išskirtinis Asvejos dubaklonis.
Aukštaitijos nacionalinis parkas– išsiskiria unikaliu kalvotu, ežeringu, mažai sukultūrintu Aukštaičių aukštumos kraštovaizdžiu ir protakomis sujungtų dubakloniuose telkšančių ežerų virtinėmis.
Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia Lietuvos saugoma teritorija. Išskirtinis jo bruožas yra upių ir upelių gausa.
Gražutės regioninis parkas – nuostabiausias akcentas – neįsivaizduojamo grožio Antalieptės marios su daugybe įlankų, pusiasalių, sąsmaukų.
Dieveniškių regioninis parkas – vienintelis valstybinis parkas išsidėstęs senojo reljefo, suformuoto priešpaskutiniame Medininkų ledynmetyje ir stipriai paveikto periglacialinių procesų, areale.
Čepkelių valstybinis gamtos rezervatas – Čepkeliai – didžiausia Lietuvos aukštapelkė. Joje gausu reliktinių ežerėlių, smėlio salų, salelių – žemyninių kopų liekanų.
Biržų regioninis parkas – tai didžiausią dirbtinį Lietuvos vandens telkinį (460 mln m3 ir 63,5 km2 arba apie 0,1 % šalies teritorijos) turintis regioninis parkas.
Kauno Mariu regioninis parkas – tai didžiausią dirbtinį Lietuvos vandens telkinį turintis regioninis parkas.
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas – pelkė per tūkstančius metų užaugino aukštą durpių kupolą iš skirtingų pelkėjimo centrų, aštuonių seklių ežerėlių, išsidėsčiusių žemumėlėse tarp gūbrių.
Nemuno kilpų regioninis parkas – geologinis-hidrografinis reiškinys, unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Nemuno deltos regioninis parkas– čia yra didžiausia globaliai nykstančių meldinių nendrinukių populiacija, Aukštumalos pelkė – pelkėtyros mokslo lopšys.
Metelių regioninis parkas – saugomas Didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdis su ežerų platybėmis, aukštomis Žagarių kalvomis, piliakalniais.
Labanoro regioninis parkas – didžiausiame šalies regioniniame parke – didžiausi gamtos vertybių klodai, bene didžiausia biologinė įvairovė.
Kurtuvėnų regioninis parkas – itin įvairus gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis: ežeringas miškingas kalvynas, išvagotas upių slėniais, žemyninės kopos, pelkės ir išskirtiniai kultūriniai kraštovaizdžio plotai.
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas – nepaprasto grožio jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis.
Krekenavos regioninis parkas – didžiausia monotoniško Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė – Nevėžio senslėnis su senvagių virtinėmis.
Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija. Tai pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje.
Žuvinto biosferos rezervatas – pirmoji Lietuvos saugoma teritorija. Tai pirmasis ir vienintelis biosferos rezervatas Lietuvoje.
Žagarės regioninis parkas – Mūšos tyrelio pelkė. Žagarės dvaras su didžiuliu parku, raudonų plytų mūro namai Žagarės miestelyje, mažais nameliais aplipusi per Žagarę ramiai vingiuojanti Švėtė.
Vilniaus pilių kultūrinis rezervatas – vienintelis skirtas natūralaus upelio slėniui, pelkėtoms žaismingojo upelio ištakoms išsaugoti.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas– vienintelis skirtas natūralaus upelio slėniui, pelkėtoms žaismingojo upelio ištakoms išsaugoti.
Verkių regioninis parkas– regioninis parkas pasižymi savitais gamtos bei kultūros paveldo objektais, iš kurių svarbiausi yra Žaliųjų ežerų kompleksas, Verkių dvaro ansamblis ir Kryžiaus kelias.
Veisiejų regioninis parkas – čia saugomi itin vertingi geologiniai dariniai, menantys juros periodą, kai gyveno dinozaurai.
Varnių regioninis parkas – čia yra aukščiausias Žemaitijos piliakalnis Medvėgalis ir Lietuvos kalnų karalienė Šatrija.
Trakų istorinis nacionalinis parkas – mažiausias iš Lietuvos nacionalinių parkų.
Tytuvėnų regioninis parkas – išskirtinis bruožas – ilgi ledyno palikti akmenų ruožai (ružos). Pelkynai čia vadinami tyruliais. Juose kasmet migracijos metu susirenka tūkstančiai gervių.
Sirvėtos regioninis parkas – saugoma itin raiški ežeringa Švenčionių aukštumos, skiriančios du vandens baseinus, dalis. Būdingi ilgi vingiuoti dubakloniai ir gūbriai, gilios daubos ir aukštos kalvos.
Sartų regioninis parkas – saugomos bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos. Čia pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis.
Salantų regioninis parkas – Minijos, Salanto, Erlos upių senųjų ir naujųjų slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai-kadagynai.
Rambyno regioninis parkas – ypatingą kraštovaizdžio akcentą suteikia ties slėnio posūkiu iškilęs status Nemuno šlaitas – Rambynas – tapęs reikšmingu orientyru keleiviams ir ypatingą mitologinę bei simbolinę prasmę įgijusia vieta – garsia senąja šventviete.
Pavilnių regioninis parkas – išskirtinis bruožas – itin vaizdingi galingų tekančio vandens srovių sukurti eroziniai kalvynai (raguvynai) su unikaliomis žemės paviršiaus formomis: erozinėmis vėduoklėmis, atragiais, gūbriais, ilgomis išsišakojusiomis raguvomis.
Panemunių regioninis parkas – Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdis pasidabinęs šlaitų eroziniais kompleksais, giliais mažųjų upelių žemupiais, dvarų gausa, dvarų parkų įvairovė.
Pajūris regioninis parkas – ardomas jūros krantas su Didžiuoju ir Mažuoju pajūrio skardžiais, jūrinis riedulynas, pajūrio pakrantės kopų juosta.
Pagramančio regioninis parkas – gausu atodangų, skardžių. Slėniuose veši natūralios pievos. Slėnių šlaitai pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais.
Neries regioninis parkas – svarbiausia kultūros paveldo vertybė – Karmazinų pilkapynas su atkurtais pilkapiais.
Aukštadvario regioninis parkas – itin įvairus, vaizdingas Aukštadvario kalvyno su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais kraštovaizdis su giliomis duobėmis (velniaduobėmis), aukštomis kalvomis, ežerais, upių ištakomis, išskirtinai gausia biologine įvairove.
Dubysos regioninis parkas – siejamas su garsaus šalies poeto Maironio gyvenimu ir kūryba.
Informacijos šaltinis: Nacionalinis lankytojų centras.
#apzvalga#saugomosteritorijos#nacionaliniaiparkai#rezervatai#lietuvosparkai
#regioninisparkas#lietuvospaveldas#gamta#lietuva#lietuvosgamta
