Ar teko girdėti Vanuatu? Ne, tai ne indėniškas vardas ar pramogos, o vienas labiausiai nuo Lietuvos nutolusių kampelių. Kol vieni tėveliai abejoja dėl trumpų kelionių su vaikais, o štai ši drąsi šeima išsiruošė net su dviem pametinukėmis į kitą pasaulio kraštą. Taigi, kaip sekėsi kelionėje, kokius įspūdžius parsivežė ir visi kiti nuotykiai šiame pasakojime, į kurį nekantraujame nerti kartu ir bent virtualiai pamatyti, tai kas ten – kitoje gaublio pusėje.
Kas tas Vanuatu?
Vanuatu – tai salynas Ramiajame vandenyne, kurį sudaro 83 salos. Pasirinkimą aplankyti tokią atokią vietą nulėmė kelios priežastys: su vyru po vestuvių keliavome po Dominykos Respubliką ir visada sakėme, kad norime vėl ten kur būtų “kažkas panašaus”, o be to, Vanuatu dar ne visiems žinoma šalis, tolimas kraštas, bene tolimiausias taškas į kurį galima nuvykti nuo namų, kas taip ėmė ir suviliojo. Beje, kitas įdomus faktas, jog skrendant tolyn nuo Vanuatu pradedi artėti namų link. Vanuatu nuo Australijos skiria maždaug dviejų su puse valandų skrydis. Keliavome su savo pametinukėmis, kurioms 2 ir 3 metai, tad buvo visko, tačiau sustojus kelioms dienoms apsiprasti su laiko skirtumu viskas gana lengvai pavyko.
Šiuo metu salynas bando atsigauti po praūžusio 5 kategorijos ciklono Haroldas, kuris suniokojo kelias salas, paliko žmones be namų, elektros, ryšio ir maisto. Prieš 5 metus Vanuatu salyną taip pat buvo užklupęs ir suniokojęs ciklonas Pam, po kurio prireikė labai daug laiko viską atkurti.
Vietiniai savo salas kartais vadina “šokančios salos” (dancing islands) dėl nuolatinių žemės drebėjimų. Pasižiūrėjus žemės drebėjimų statistiką, gali pasidaryti baisu, tačiau pastatai negriūna, drebėjimai būna gana trumpi, o kartais ir nejaučiami.
Salyne egzistuoja lietingasis sezonas bei sausasis, todėl būtinai prieš keliaujant, pasidomėkite. Lietingasis sezonas sutampa su ciklonų sezonų, tad jeigu bus stipraus ciklonas, galite įstrigti saloje nenustatytam laiko tarpui. Klimatas čia vyrauja tropinis: labai šilta ir drėgna,o įdomus faktas tai, kad pirmą kartą susidūrėme su tuo, jog net ir per lietų reikia nepamiršti apsaugos nuo saulės.
Gyvenimas Vanuatu
Vanuatu tinkamas žmonėms, kurie ieško egzotikos, nori pabėgti nuo civilizacijos, nori galbūt apmąstyti savo gyvenimą arba tiesiog ramiai atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo lekiančio gyvenimo tempo. Šioje šalyje tvyro rami nuotaika, žmonės niekur neskuba ir yra laimingi. Naktinių klubų nedaug, vyrauja ramybė. Gamta čia pasakiško grožio, palmės, vandenynas, bangos, smėlis ir neapsakomo mėlynumo vanduo.
Dažniausiai į Vanuatu atvyksta australai turistai, kurie atskrenda tiek lėktuvais, tiek atplaukia kruiziniais laivais. Dauguma atvykėlių kitataučių, kurie jau čia įsikūrę ir gyvena, nemažai iš Prancūzijos bei Kinijos.
Vanuatu žmonės yra labai tikintys, tada bažnyčių, bažnytėlių, maldos namų yra labai daug. Vietiniai labai paslaugūs, draugiški ir labai mylintys vaikus, tad jeigu keliaujant pasiklystumėt ir sutiktumėt vietinį žmogų, tai jums ne tik kelią parodys, papasakos, paklaus iš kur atvykot bet dar ir pakalbins ir pažais su vaikais. Vanuatu būti gana saugu, nėra didelio nusikalstamumo ar agresyviai nusiteikusiu žmonių.
Susisiekimas ir transportas Vanuatu salose
Keliavimas salose vyksta autobusais, keturračiais arba automobiliais. Nors autobusai neturi grafiko arba maršrutų, dažniausiai reikia stabdyti ir klausti ar nuveš ten, kur tau reikia, tačiau nuomotis automobilį visai kelionės trukmei yra labai brangu, tad belieka apsišarvuoti kantrybe ir mėgautis poilsiu. Adresų ir namo numerių čia nėra, visi arba tiesiog žino kur kas yra, arba pasako nuorodą pagal tam tikrus objektus: palme, medį, akmenį. Mieste šiek tiek lengviau orientuotis, nes yra pastatai. Keliavimui tarp salų yra naudojami krovininiai laivai, oro taksi arba skrydžių bendrovės vykdomi skrydžiai. Salose vyrauja dideli automobiliai, atviromis bagažinėmis, todėl dažniausiai dar 5-6 žmonės keliauja bagažinėse.
Vanuatu kalbos ir gyvenimas
Vanuatu yra trys oficialios kalbos : anglų, prancūzų bei jų pačių Bislama, tad sunkumų susikalbėti nekyla. Oficiali valiuta vatas, kurio kursas su euru yra 1:130, tad kainos atrodo nepaprastai didelės. Tiesa, reikia paminėti, kad keliavimas čia brangus, kadangi turizmas bene pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o pagrindiniai lankytojai turtingieji australai, tai kainos pritaikytos atitinkamai. Taip pat verta paminėti, kad keliaujant Vanuatu ir tikrinant kurorto ar zoologijos sodo darbo laika, reikia turėti omenyje, kad salose egzistuoja salos laikas (island time), tad planuotis viską reikėtų įvertinant tai, jog čia konkretus laikas beveik neegzistuoja.
Dauguma žmonių gyvena kaimuose, bendruomenėse. Tvarką kaime prižiūri kaimo Šefas, kuris skirsto ir pinigus ir nustato kaimo tvarką. Lankantis vietinių kaimuose, matėm kaip yra auginami vaikai, kaip jiems yra perduodamos žinios, tradicijos, kaip nuo mažų dienų vaikai mokomi kaip augini vaisiu bei daržoves, kaip statytis namus, žvejoti. Nepaprastai gražu ir įdomu tai stebėti, kadangi tuomet pamatai tikrąją posakio “iš kartos į kartą” reikšmę.
Žinoma, sostinėje vietinių gyvenimas smarkiai skiriasi, kadangi mieste yra daug ofisų, kuriuose dirba išsilavinimą turintys žmonės, todėl tai jau labiau įprastas vaizdas mūsų akims.
Vietinės moterys dažnai dėvi tradicines įvairiaspalves sukneles.
Vanuatu virtuvės tradicijos
Vanuatu turi tradicinį gėrimą Kava, kuris yra padaromas iš augalo šaknies. Pats gėrimas yra mėtų kvapo, kartaus skonio ir sodriai žalios/rudos spalvų mišinio spalvos. Šis gėrimas turi atpalaiduojančių savybių, o vietiniai tokius gėrimus geria vietinėse kavinėse, kurios vadinamos Nakamal ir jas galima atskirti iš spalvotų lempučių, šviečiančių pakelėse.
Kalbant apie maistą, žinoma, čia viskas labai šviežia ir skanu. Per metus nuimami net keli derliai. Taip pat apstu jūros gėrybių, dauguma vietinių žvejoja, todėl šviežia žuvis bei kitos gėrybės ypač populiarūs.
Dauguma vietinių žmonių turi didelius sodus, todėl daržoves ir vaisius, bei kai kuriuos gyvulinės kilmės produktus užsiaugina ir gamina patys. Tokią vietinių produkciją nesudėtingai galite rasti ir vietiniuose turgeliuose.
Tradicinis patiekalas vadinamas LapLap – tai patiekalas tarsi košė iš daržovių, į kurią dar gali būti įdėta mėsa arba žuvis. Ši košė yra dedama ant bananų lapų, ir sudėjus kitus ingridientus, suvyniojama ir kepama požeminėje krosnyje. Viskas pagardinama kokosų pienu, kuris pilamas arba prieš gaminimą arba po to kai jau viskas iškepa (priklausomai nuo šeimos tradicijų). Iškepęs patiekalas primena mūsų lietuviškąjį kugelį.
Pramogos Vanuatu salose
Vanuatu garsėja savo įspūdingu povandeniniu pasauliu, tad būtina išbandyti nardymą (paviršinį ar povandeninį). Beveik bet kur, būnant prie jūros galima sutikti kelių rūšių krabus, jūros žvaigždes, o turint paviršinio nardymo akinius bei vamzdeli, mėgautis įvairiaspalvėmis žuvelėmis.
Pagrindinės ir žymiausios Vanuatu salos
Vanuatu turi kelias įžymesnes salas, kurios labiau populiarios tarp turistų, todėl apie jas šiek tiek plačiau.
-
Efate su sostine Port vila
Tankiai apgyvendinta, daug atvykusių žmonių, kurioje yra ir pagrindinis kruizinių laivų uostas. Aplink yra kelios mažos salos, kurias galima pasiekti per 15-20 minučių, keliaujant vietinių laiveliu/valtele. Šioje saloje yra daug viešbučių, kurortų, tačiau vis tiek įmanoma rasti visiškai tuščių milžiniškų paplūdimių. Pačiame mieste yra daug įvairiausių parduotuvėlių, kavinių ir vietinių turgelių. Kelias aplink salą siekia 130 km, tad ji nėra didelė. Važiuojant keliu galima užsukti į vieną kitą lankytiną vietą, apžiūrėti krioklius, išsimaudyti lagūnose, karštųjų srovių baseinuose, pamatyti vėžlių saugojimo rezervatus arba prabangias vilas ir kurortus.
-
Espiritu Santo
Didžiausia sala visame salyne, garsėjanti nepaprasto grožio smėlio paplūdimiais. Giluminio nardymo entuziastai gali iš arti pamatyti nuskendusį Antrojo pasaulinio karo laivą (pavadinimas SS President Coolidge).
-
Tanna
Sala, garsėjanti aktyviu ir labai lengvai pasiekiamu ugnikalniu Mt. Yasur. Skrydis iš sostinės iki šios salos trunka 25-60 minučių, priklausomai nuo to, kokiu lėktuvu skrisite: ar tokiu kuriame telpa iki 20 žmonių, nėra stiuardesių ir matote viską ką pilotai daro savo kabinoje, ar su mums įprastu lėktuvu. Ši sala garsi dar ir tuo, jog buvo filmuojamas filmas, paremtas tikra istorija apie tradicijas, egzistavusias tarp bendruomenių. Nors kelionė iki ugnikalnio yra ne pigi, tačiau verta sumokėti už tokį gyvenimo nuotykį ir patirtį, kadangi žodžiais neįmanoma nupasakoti jausmo, kuomet ugnikalnis išsiveržia visa galia aukštyn, sukeldamas milžinišką dūmų debesį, išspjaudamas akmenis aukštyn ir paskleisdamas visur aplink aitrų sieros kvapą. Taip pat būtent šioje saloje, nusprendėme aplankyti Kastom bendruomenę, kuri gyvena pagal senuosius papročius. Tam, kad galėtume juos aplankyti, vilos, kurioje buvome apsistoję savininkė turėjo susisiekti su bendruomenės Šefu ir gauti jo sutikimą. Nuvykome į džiunglių gilumą, kur mus pasitiko bendruomenės Šefas, aprodė savo ūkį, parodė kaip viską augina, ką veikia, o po pasivaikščiojimo, pademonstravo savo tradicinius šokius ir galėjome įsigyti jų pačių gamintus dirbinius.
-
Pentecost
Ši sala, nuo sostinės nutolusi apie 190 km, kurioje nuo balandžio iki birželio, kiekvieną šeštadienį vyksta apeigos. Apeigų metu žmonės šoka nuo 20-30 m aukščio bokšto žemyn, prisirišę kojas su virve, pagaminta iš augalo. Kadangi tai derliaus pagerbimo, bei vaisingumo apeigos, jose gali dalyvauti tik vyrai ir berniukai nuo 7 metų. Šis mėnuo pasirinktas, todėl, kad šiuo metų laiku, augalas yra pakankamai tamprus ir bus išvengta didelės nelaimės.
Pavojai Vanuatu saloje
Svarbu paminėti, kad keliaujant Vanuatu reikėtų saugoti savo sveikatą, kadangi medicinos sritis nėra taip pažengusi kaip norėtųsi. Visame salyne yra tik 2 ligoninės, Espiritu Santo saloje ir sostinėje Port Viloje.
Mirtinai pavojingų gyvūnų nėra, yra tik tokie, kurių reikėtų saugotis, tai šimtakojai (centipede) nuo kurių įgėlimo gali atsirasti stipri alerginė reakcija, bei vandeninės gyvatės.
Planuojantys atvykti čia, nesitikėkite įprastų “viskas įskaičiuota” pramogų (bent jau kol kas), bet atvykite pasikrauti geros nuotaikos, pamatyti nepaprasto grožio gamtą, pasisemti teigiamos energijos ir mokėjimo gyventi ramiu ritmu. Žmonės čia yra draugiški, naivūs ir dar nesugadinti pavydo, pinigų ar kitų, nuo mūsų pasaulio jau neatsiejamų dalykų. Būnant čia, aplanko mintis, kad nėra jokių problemų, o tos, kurios ankščiau kėlė nerimą, neatrodo tokios rimtos. Džiaugiamės apsilankę čia, kadangi gavome įspūdžių tikrai ilgam laikui ir stengsimės juos kaip įmanoma ilgiau atsiminti bei priminti vaikams.
Dėkojame šauniai mamytei Dovilei ir teksto autorei pasidalinusiai savo įspūdžiais ir bent mintimis nunešusiai mus į kitą pasaulio kraštą, daugiau nuostabių akimirkų galite pamatyti jos Instagram profilyje.
