Europa, Kelionės Užsienyje

Septyniese karavane

Kelionės su vaikais gali tapti tikru iššūkiu, bet ir malonumu. Vis dėlto jei turite didesnę šeimą, kartais gali atrodyti, kad kelionės palauks, kad čia kol kas ne jums. „Keliaujančios mamos” pristato pokalbį su mama Egle Useliene, kuri su vyru augina net 5 jaunuosius keliautojus. Eglė pažymi, kad norintiems keliauti, kad ir turint gausią šeimyną, tikrai nėra kliūčių – jos būna nebent tik mūsų pačių galvose.

—Trumpas dosje—
Eglė Uselienė
Profesija: DSS specialistė
Pomėgiai: kelionės, knygos
Vaikai: Austėja 12 m., Vakaris 10 m., Ignotas 9 m., Milita 8 m., Sofija 2 m.

Keliaujančios mamos: Dalyvavote neseniai vykusiame Šeimų karavane visa šeima su visais 5 vaikais vykote automobiliu į Latviją. Ar sunku išsiruošti tokiai kelionei su didele šeimyna?

Eglė Uselienė: Jeigu tai būtų pirma mūsų kelionė, tokiai kelionei išsiruošti būtų buvę sudėtinga, bet kadangi tai nėra pirma, tai pasiruošimas yra gana lengvas. Kiekvienas šeimos narys pats sau susiruošia lagaminą, vaikams belieka tik susakyti ką būtina pasiimti. Daugiau pasiruošimo būtų su mažiausia, bet kadangi mes dažnai “gyvename mašinoj” pas mane visada yra suruošta būtent jos kelioninė tašytė su rūbeliais ir įvairiausiais užkandžiais. Mūsų susiruošimą kelionei taip pat labai lengvina tai, kad mes esame priėmę sprendimą nesivežti maisto su savimi, o valgyti kavinėse. Žinoma išimtis yra užkandžiai.

K.M.: Kaip jūsų auto kelionės atrodo praktikoje, kaip leidžiate laiką automobilyje?

E.U.: Kelionės metu vaikai savarankiškai susigalvoja žaidimų pagal savo pomėgius – kas su Lego, kas su kortomis, kas tiesiog vaizdais pro langą grožisi. Sunkiausia yra su mažiausia keleive, kai pabosta sėdėti kėdutėje tampa irzloka. Tada pagelbėja ir užkandukai, ir papildomi sustojimai, ir kėdutės vietos pakeitimas.

K.M.: Kas palengvina jums gyvenimą kelionėse su vaikais, be ko sunku būtų keliauti arba net neįmanoma?

E.U.: Kadangi mūsų daug, mes į lengvąjį automobilį netelpame, tad gimus Sofijai mes įsigijome 9 vietų autobusiuką. Autobusiuke yra gana erdvu tad su juo keliauti žymiai maloniau nei su lengvuoju automobiliu. Šis pirkinys mums labai pasiteisino ir palengvino keliones. Keliaujant su mažiausiuoju šeimos nariu taip pat, man asmeniškai, labai sunku įsivaizduoti kaip atrodytų kelionė be mamos pienuko. Tai labai gelbėjo, pienukas buvo visada su vaiku, niekuo papildomai nereikia rūpintis.

K.M.: Kaip planuojate savo artimas ir tolimas išvykas, ar sunku pasiryžti?

E.U.: Keliauti su keturiais vaikais ir kūdikiu buvo nedrąsu. Bet kadangi Sofija gimė vasarą tapo labai aktualus atostogų klausimas. Buvo kilusi mintis vyrą išleisti su keturiais vaikais, o pačiai ramiai rūpintis mažąja namuose, bet pasiryžau ir mes su mėnesio laiko Sofija jau keliavome po Latvijos pajūrį. Sakyčiau buvo gana lengva ir laikas buvo labai smagiai praleistas. Tolimesnių kelionių ilgai neplanuojame, kaip pavyzdys būtų praeitais metais mano ir trijų vaikų išvažiavimas į Tenerifę pusei metų. Nuo kelionės idėjos iki jos įgyvendinimo užtrukome nepilnai tris savaites. Reikėjo nemažai padaryti iki to laiko. Iš namų išsikraustėme, namus išnuomojome, susiradome kur gyventi Tenerifėje ir išvykome. Išvykome visi kartu, vyras ten padėjo mums įsikurti ir po savaitės išvyko.

K.M.: Kaip dažnai pavyksta keliauti visiems kartu, o gal kartais pasidalinate – kažkur važiuoja tėtis su trim vaikais, kažkur mama su dviem vaikais?

E.U.: Pasidalinimų pas mus būna labai įvairių. Ši vasara dar tik įpusėjo, o mes jau keliavome ir visi kartu, ir vyras su keturiais, ir su trim, ir aš atitinkamai. Taip pat minėjau, kad praeitais metais Tenerifėje aš gyvenau šešis mėnesius su trim vaikais, vyras Lietuvoje su dviem.

K.M.: Kur pavykdavo iki šiol keliauti su vaikais?

E.U.: Labai dažnai nuvykstame į Latviją, įsimintiniausios tolimesnės kelionės su vaikais buvo į Gruziją, Maltą, Tenerifę.

K.M.: Kaip jums keliauti su vaikais yra patogiausia ir maloniausia? Kokį keliavimo būdą (transportą) dažniausiai pasirenkat?

E.U.: Man asmeniškai labai patinka lėktuvai, tačiau su vaikais patogiau yra keliauti automobiliu. Bet, žinoma, kelionės būdas priklauso nuo šalies į kurią keliaujame – jeigu keliaujame Lietuvoje ar gretimose šalyse važiuojame automobiliu, jeigu tikslas tai tolimesnės šalys tuomet, žinoma, lėktuvu, bet tuomet nuvykę į pasirinktą šalį visuomet išsinuomojame automobilį ir toliau šalies viduje keliaujame su juo. Mūsų šeima mėgsta turistines keliones, mes dar nesame turėję poilsinės kelionės į Turkiją ar Egiptą su ,,viskas įskaičiuota”, kas yra labai populiaru.

K.M.: Ar tenka išgirsti giminaičių ar draugų komentarų “kam keliauti, su vaikais reikia namie sėdėti” ir pan.? O gal vis dėlto sulaukiate daug palaikymo?

E.U.: Tiesa ta, kad dažniausiai išgirstame nusistebėjimą ir paguodą, kad turėtų būti labai sunku.

K.M.: Ar turite svajonę, kur norėtumėte nukeliauti visi drauge arba pasidalinę komandomis?

E.U.: Taip, norime visi kartu pakeliauti po šiaurinę Angliją ir Škotiją.

K.M.: Ką mėgstate jūs pati, kai pavyksta pasigauti laisvą minutę vien tik sau?

E.U.: Kai turiu laisvo laiko dažniausiai tą laiką noriu atiduoti knygoms. Man labai patinka skaityti.

K.M.: Vienas svarbus patarimas keliaujantiems arba vis nesiryžtantiems keliauti su vaikais? Gal kažkur yra taip pat gausi šeimyna, kuri vis dėlto niekaip nepasiryžta keliauti.

E.U.: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sunku yra tik pasiryžti išvykti. Kai nei karto to nedarei gali atrodyti baisu, tai visgi yra tam tikras išėjimas iš komforto zonos. Mano patarimas būtų toks – jeigu ir bijote ar net nenorite, vis tik išvykite, kad ir į trumpą/artimą kelionę. Manau, dažnu atveju paaiškės, kad tai visiškai nesudėtinga ir nesunku, tad kelionės pradės dažnėti.