Kelionės dviračiais su vaikais – ką pravartu žinoti?

Gegužės mėnesio iššūkį Mama gamtoje Indrė skyrė kelionėms dviračiais su vaikais. „Buvome užsibrėžę įveikti net 200 kilometrų per mėnesį, tačiau pavyko įveikti tik 150 kilometrų. Žinoma lengva nebuvo, tačiau pratinti vaikus prie šios transporto priemonės, manau, būtina.”

Ką vaikams duoda kelionės dviračiais?

  • Skatinamas fizinis aktyvumas;
  • Lavinama orientacija;
  • Didinamas pasitikėjimas savimi;
  • Lavinamas savisaugos jausmas;
  • Vaikui padedama suvokti, kad jis yra eismo dalyvis;
  • Lavinama psichologinė ištvermė.

Manau, kad visas šias naudas suteikiau savo šešerių metų vaikui, kuris prieš metus išmoko važiuoti dviračiu be pagalbinių ratukų, o šiais metais išjudėjome ne tik į dviračių takus, bet ir gatves. Kai kuriems tėvams tai gali pasirodyti, kaip nesaugus dalykas, tačiau paleisti savo baimes yra labai svarbu, o kad mums suaugusiems būtų lengviau, privalu pasirūpinti būtinais dalykais.

Saugiam važiavimui dviračiais reikalinga:

  1. Šalmai – ne tik vaikams, tačiau ir patiems, kad rodytume tinkamą pavyzdį;
  2. Šviesą atspindinti liemenė – taip pat ryškūs drabužiai, kad minant keliu, vairuotojams būtų kuo lengviau pamatyti vaiką;
  3. Tvarkingas dviratis su atšvaitais, žibintais – kad vairuotojams matomumas būtų dar geresnis ir vaikui minti būtų patogu;
  4. Saugaus eismo taisyklės – prieš važiuojant paaiškinti būtinas saugaus eismo taisykles, kad vaikas nesukeltų pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams, taip pat kelionės metu nuolat priminti, kaip jis turi elgtis kelyje;
  5. Motyvacija – nekelti baimės ar panikos minant, geriau motyvuoti, pagirti;
  6. Vaistinėlė – bent minimalūs reikmenys prireikus dezinfekuoti ir apklijuoti žaizdą (geriau turėti ir nepanaudoti, nei neturėti kai prireiks);
  7. Nepamirškite vandens ir užkandžių!

Kaip pasisekė mūsų kelionės dviračiu?

Vadovaujantis šiais principais, paleisti minti šešių metų vaiką šalia, o ne kėdutėje, buvo gerokai lengviau, nors žinoma įtampa yra jaučiama. Įveikdavome gana didelius atstumus, tačiau niekur neskubant su daug sustojimų. Kartu ant dviračio kėdutės važiuodavo ir vienerių metų dukrytė, kuriai šios kelionės buvo pirmosios. Ką pastebėjau dėl jos, tai, kad geriau važiuojasi, kai vaikas yra išsimiegojęs, nes ant kėdutės miegoti ypač nepatogu, nors ir tvirtindavau šalmą, kad nesukristų su galva į priekį. Taip pat žinoma visi baziniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, sausos sauskelnės – viskas turėjo būti suderinta. Didelių atstumų su vienmete įveikti nepavyko, tačiau puikiai pasipratino.

Didžiausias įveiktas atstumas su abiem vaikais buvo 37 kilometrai, turėjome kelionę iki Trakų ir atgal. Kadangi dviračių tako buvo nedidelė dalis, teko minti keliu. Visi vairuotojai buvo labai mandagūs ir supratingai apvažiuodavo. Manau, mokydami vaikus atsakomybės ir kultūros kelyje nepaisant su kokia transporto priemone jie dalyvauja eisme – darome labai gerą darbą, prisidedant prie nelaimingų atsitikimų mažėjimo keliuose.

Tikslas buvo neišgąsdinti vaikų, o mokytis prisijaukinti šias transporto priemones. Palyginus mūsų pirmąjį išmynimą ir paskutiniuosius, galiu tvirtai pasakyti, kad man pavyko. Vaikas jaučiasi savimi pasitikintis ir elgiasi atsargiai.

Nori pasidalinti savo kelionių istorija? Parašyk mums!

 

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

YouTube
LinkedIn

Mūsų parduotuvės asortimentas