Skuodo rajonas: 2 maršrutai šeimoms

Skuodo rajonas: 2 maršrutai šeimoms

Daugelis sutiksite, kad pavasarį, kai saulutė lepina savo šiluma – keliauti vienas malonumas. O ir nebelikus judėjimo tarp savivaldybių apribojimų, galime drąsiai pakeliauti po Lietuvą.

Skuodo rajonas: 2 maršrutai šeimoms. Susipakuokite užkandžius, šokite į automobilį ir leskitės į nuotykių kupiną kelionę po Skuodo rajoną. Maršrutus išbandė ir savo įžvalgomis dalinasi dviejų mergaičių (3 ir 4 metų) mama Kristina, kuri yra „Keliaujančios mamos” ambasadorė Skuodo rajone.

Maršrutas Nr. 1: I.Navidansko botanikos parkas, Apuolės piliakalnis, Skuodo miesto parkas

Leistis į tradicinę sekmadienio šeimos kelionę ir aplankyti I. Navidansko botanikos parką, Skuodo miesto parką bei Apuolės piliakalnį, ryžomės dar visai šaltą antrąjį balandžio savaitgalį. Pirmasis numatytas objektas buvo – Skuodo parkas, tačiau vaikų miegui tas nei kiek nerūpėjo, todėl teko maršrutą apversti aukštyn kojom. Ir šį kartą šeimos ekskursija prasidėjo nuo I. Navidansko botanikos parko.

I.Navidansko botanikos parkas

Būsiu atvira, daugumoje vietų Skuodo rajone lankomės ne pirmą kartą. I. Navidansko botanikos parkas taip pat yra buvęs mūsų ankstesniuose maršrutuose, tik tą kartą atvykę į vietą pirminis vaizdas mūsų nesuviliojo net iš automobilio išlipti. Šį kartą – reikėjo.

Tiesa, važiuojant nuo Skuodo pusės, nuorodos, kad toje vietoje yra botanikos parkas, nepamatėme, todėl būtina naudotis navigacija. Parko pakraštyje privažiavome nedidelę automobilių stovėjimo aikštelę, o šalia – jau turbūt ne vienerius metus uždarytos kavinės pastatas. Aplink pastatą jau spėję apsamanoti lauko staliukai, o truputį paėjus toliau, galite rasti medinį lauko tualetą. Tačiau keliaukime į parką.

Parko pradžia ankstyvą pavasarį, kai dar medžiai be lapų, o ir gamta nežaliuoja, tikrai galėtų atbaidyti keliautojus, kurie mano, jog parkas vadinamas – botanikos, turi juos nustebinti. Tačiau savotiško grožio galima pamatyti net ir šiuo metų laiku.

O štai toliau, jau gilumoje priėjome tvenkinius, prie kurių sutvarkytos teritorijos, pavėsinės, šašlykinės ir netgi kubilas. Tiesa, turime paminėti, jog norint čia išsikepti šašlykų, ar pastovyklauti – turėsite susimokėti nustatytą mokestį. Takeliai sutvarkyti, todėl drąsiai galima vykti net ir su vaikais vežimėliuose, tačiau pervystymo staliuko, ar šilto vandens nesitikėkite. Ir nors vaikų žaidimo aikštelių čia nėra, tačiau mūsų dviem mergaitėms parke patiko. Matėme ne vieną voveraitę (iš labai arti), skynėme gėles, užkandžiavome „poilsio“ vietose ir tikrai netrūko teritorijos kaip reikalas išsilakstyti.

Jedžiotų piliakalnis

Išvykus iš I. Navidansko botanikos parko, vėl patraukėme Skuodo pusėn. Štai čia, truputį išklydome iš maršuto, pamatę kelyje ženklą – Jedžiotų piliakalnis. Ir čia jau duosime patarimą: jei nesate piliakalnių ir tokių vietų mėgėjai, tai neišklyskite iš kelio dėl takelio. Iki piliakalnio teko važiuoti asfaltu, žvyruotu keliu, lauko keliu ir galima sakyti dirvos arimu.

Atvykus į vietą, dar reikėjo gerai pagalvoti ar jau atvykome, nes aplink buvo tik medžiai ir suarti laukai. Tačiau netrukus radome piliakalnio vietą žymintį stulpelį. Šį kartą, vaikai ir vyras piliakalnio viduryje sustojo ir nusprendė prisiskinti žibučių, o mama nebūtų mama, jei neapžiūrėtų teritorijos. Piliakalnio pakraštį priėjusi radau statų šlaitą, ir kaip įprasta piliakalniams, daugiau nei pusę jo supo plati upė (vėliau išsiaiškinome, jog tai Luoba). Tiesa, su kūdikiais čia taip pat nepatariame vykti, na, nebent vaikštinėdami piliakalnio viršuje, nešiositės juos rankose.

Apuolės piliakalnis

Keliaukime toliau. Šį kartą į kairę pusę pasukome ne iš smalsumo, o dėlto, jog pagrindiniame kelyje buvo ženklas – Apuolės piliakalnis. Tiesą sakant piliakalnyje jau buvome beveik prieš metus, todėl buvo įdomu patiems palyginti, kaip skirsis vaikų elgesys. Visas kelias iki Apuolės piliakalnio yra asfaltuotas, o atvykus į vietą tikrai rasite vietos savo automobiliui.

Prie automobilių stovėjimo aikštelės – pavėsinės, kurioje tilps didelė kompanija, o netoliese, kaip įprasta – lauko tualetas (tiesa, pritaikytas neįgaliesiems). Norint patekti ant piliakalnio, visų pirma teks nusileisti apie 100 laiptelių turinčiais laiptais žemyn, pereiti nedidelį tiltelį ir vėl laipteliais kilti į viršų.

Piliakalnio viršuje – sutvarkyta aplinka ir takelis. Ir takelis ne šiaip sau, o pritaikytas šeimoms su kūdikiais ir net neįgaliesiems (tiesa, norint patekti ant piliakalnio su vežimėliu, teks eiti aplink, tačiau tikrai kelias neprailgsta).

Žaidimo aikštelių nebuvo ir čia, tačiau kai tiek laiptelių, kalnelių, takelių, tiltelių, tai išsikrauti ir pramankštinti kojas tikrai netrūko erdvės. Tačiau šioje vietoje taip pat nereikia tikėtis rasti vystymo staliukų ar vaikams maitinti pritaikytų kambarių. Jei jau pietus planuosite šioje vietoje, tuomet karštas vanduo ir maistas turėtų taip pat būti Jūsų.

Vis tik, kuo skiriasi ši vieta nuo I. Navidansko botanikos parko? Informacijos gausa. Priešingai nei ten, čia tikrai netrūksta informacinių stendų ir judėjimo nuorodų.

Skuodo miesto parkas

Aplankę Apuolės piliakalnį, paskutinį šios dienos kelionės tašką pasirinkome – Skuodo miesto parką. Aikštelių aplink šį parką tikrai netrūksta. Ir pats parkas tikrai nustebino savo sutvarkyta aplinka.

Skuodo miesto parką apeiti galima „Sveikatingumo taku“. Einant šiuo taku, Jūs praeisite: įvairiausias skulptūras, basakojų taką, beždžionių tiltą, žaidimo aikštelę, lauko treniruoklių zonas. Taip pat parke yra fontanas, tik šiuo metu jis neveikia.

Kaip įprasta parkams, tai taip pat ir šiame, suoliukų netrūksta. Ir žinoma parkas tikrai pritaikytas šeimai, keliaujančiai su kūdikiu. Tačiau dėl vietos pervystyti kūdikį labai abejočiau, na, nebent užeisite į maitinimo įstaigą ir ten galbūt turėsite tokią galimybę (keliavome dar griežtų ribojimų metu, todėl tikrai negalėjome to patikrinti). Na ir žinoma, šalia parko, randasi Skuodo miesto tvenkinys, kurį vietiniai gyventojai vadina „Skuodo jūra“.

Maršrutas Nr. 2: Barstyčių akmuo, Barstytalių pelkė ir apžvalgos bokštas, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

Dar vienas sekmadienis ir mes vėl kelyje. Šį kartą maršrutas buvo numatytas toks: Barstyčių (Puokės) akmuo, Barstytalių pelkė ir apžvalgos bokštas, Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus ir Šauklių riedulynas. Nežinojome ar tikrai viską pajėgsime įveikti, todėl savęs labai nespaudėme ir ramiai leidomės į ekskursiją.

Barstyčių (Puokės) akmuo

Netrukus pasiekėme pirmąjį maršruto kelionės tašką – Barstyčių (Puokės) akmenį. Kaip ir kitose vietose – čia jau buvome buvę, tad žinojome, ką galime rasti. Visų pirma, atvykus laukė nedidelė, tačiau puikiai automobilius talpinanti aikštelė, šalia buvo informacinis stendas.

Didysis akmuo ir visa teritorija aplink jį, matosi jau nuo automobilių stovėjimo aikštelės: nedidelis tvenkinukas, pavėsinė, takelis (tiesa, yra nedideli laipteliai, tačiau atvykus su kūdikiu, vežimėlį galimą nusivežti pievute).

Tačiau šioje vietoje taip pat nerasite mamos ir vaiko kambarių, kuriuose būtų vystymo staliukai ar šiltas vanduo. Norėdami čia pasistiprinti, turėsite vėl krepšyje turėti savo maisto ir gėrimų, kuriuos gardžiai suvalgyti galėsite milžiniškoje pavėsinėje.

Ir nors šalia nėra žaidimo aikštelės, tačiau Jūsų vaikai, kaip ir mūsų, laiką galės puikiai praleisti lakstydami didelėje, erdvioje teritorijoje: šlaitais, pievutėje, o didesni vaikai ar net mažieji, su tėvų pagalba, galės užlipti ant didžiojo akmens. Tačiau pasilikite energijos kitiems lankytiniems objektams.

Barstytalių pelkė ir apžvalgos bokštas

Antrasis šio savaitgalio numatytas objektas – Barstytalių pelkė ir apžvalgos bokštas. Atvykus į Barstytalius, pačiame kaimo centre radome įspūdingas skulptūras, kurios tikrai pritraukia ne vieno keliautojo dėmesį ir priverčia išlipti iš automobilio. Vykstame toliau ir dar net nepasiekę kelionės tikslo, matome, jog važiuojame tinkame linkme, nes visur, kur pažvelgsi – pelkės. Atvykus, šalia automobilių stovėjimo vietos – informacinis stendas (tiesa, nuorodų, kaip pasiekti bokštą, kelyje neradome, teko naudotis telefono navigacija).

Už stendo – labai nežymiai pramintas takelis. Surizikavome ir patraukėme tuo „neaiškiu“ miško takeliu. Gerai, kad nesiblaškėme kitur, nes pasirodo ten ir buvo takas iki apžvalgos bokšto.

Bokštas neaukštas, tačiau jo pakanka apžiūrėti Barstytalių pelkei, o viršuje galite rasti informacijos, kokie gyvūnai ir paukščiai čia įsikūrę.

Turbūt niekam nekyla klausimų apie žaidimų aikšteles ar vietas pritaikytas kūdikių pervystymui. Gamtoje tokių vietų turbūt retai rasite. Tačiau tuo „miško takeliu“ tikrai lengvai pravažiuos kūdikio vežimėlis. Mūsų mergaitėms, šioje vietoje turbūt labiausiai patiko suorganizuotos lenktynės: „kas pirmas pasieks apžvalgos bokštą“, na ir informacija apie pelkės gyventojus.

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

Sėdame į automobilį ir važiuojame toliau. Dar vienas šios dienos maršrute numatytas objektas – Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. Šioje vietoje paskutinį kartą buvome prieš mažiau nei pusę metų. Tačiau, mūsų nuostabai, vaikai mums nepasakė: „nenorim“. Priešingai, kaip ir praėjusį kartą, taip ir šį, abi smalsiai domėjosi pavadinimų lentelėmis prie akmenų ir klausinėjo įvairiausių dalykų.

Muziejus po atviru dangumi pilnai pritaikytas šeimoms su mažais vaikais. Geriausias to įrodymas – vaikų balsai ir šeimų gausa, mūsų apsilankymo metu.

Šioje teritorijoje, o tiksliau pakraštyje, šalia vienos iš daugelio automobilių stovėjimo aikštelių mažieji gali laiką leisti žaidimo aikštelėje. Suolelių gal ir nėra daug, tačiau šiltesniu laiku, norint atsisėsti, rasite vietos ant akmenų.

Takeliai, apžvalgos tiltas ir visa teritorija pilnai pritaikyta keliauti su kūdikiu. Šalia yra įsikūrusios kelios maitinimo įstaigos, taigi šilto vandens, pervystymo staliukų ir žinoma karšto maisto tikrai rasite.

Informacijos, nuorodų tikrai netrūksta. Būtent šiame objekte, tikrai nieko netrūksta. Vaikai sužino ir pamato nemažai dalykų (tik reikia tėvams turėti kantrybės perskaityti viską, kas parašyta), o tėvai gali puikiai ir turiningai praleisti dieną su savo šeima. Ir dar – čia tikrai rasite vietų pasidaryti gražiai profilio nuotraukai.

Vis tik, pasirinkto maršruto tądien neįveikėm. Paskutinį objektą atidedame kitam kartui…

Šauklių riedulynas

Štai ir išaušo paskutinio objekto diena. Tiesa, kitokia. Šį kartą į kelionę leidomės be Tėčio. Tačiau būtent šis faktas buvo ne minusas, o pliusas. Ši diena buvo tikra mergaičių diena. Tad atlikę visus rytinius ritualus, trys šeimos damos leidosi į kelią.

Paskutinis objektas mūsų sąraše – Šauklių riedulynas. Oras pasitaikė ne iš geriausių (nors kalendoriaus lapelyje buvo paskutinis balandžio sekmadienis). Artėjant prie Šauklių mus „užpuolė“ šlapdriba, tačiau atvykus į vietą, ji jau buvo pasibaigusi ir mums išlipus iš automobilio, jau truputį šildė saulutė.

Pasirodo savo maršrutą-žygį Šauklių riedulyno taku pradėjome nuo galo (apie tai sužinojome pabaigoje, pamatę 2 ar 3 rodykles. Tačiau šiaip jau nėra didelio skirtumo, iš kurios pusės pradėsite eiti. Maršrutas tinkamas eiti su mažamečiais vaikais. Na, bent jau man ir mano dviem merginoms (3 ir 4 metų) šis maršrutas nesudarė sunkumų.

Tačiau, jei manote, kad jūsų vaikai 2 km atstumo neįveiks, ir norėsite pasiimti vežimėlį, tuomet siūlyčiau neiti. Nors dalis tako – medinis, likusi dalis – akmenuotas (kaip būdinga riedulynui) miško takas.

Medinio tako viduryje yra įrengtas apžvalgos bokštas, tačiau laiptai labai aukšti ir statūs, tad vaikams gali prireikti pagalbos. Visame take, įrengti gal 4 suoleliai, tad jei jau LABAI norėsite prisėsti ir pailsėti, nesitikėkite to padaryti bet kur…

Šiltų kambarių ir „patogumų“ keliaujant su kūdikiu, šioje vietoje taip pat nesitikėkite. Bet gryno oro, ir gamtos – tiesiog apstu.

Šalia riedulyno pažintinio tako – Šauklių tvenkinys, o kitoje tvenkinio pusėje – poilsiavietė, kurioje galite rasti lauko tualetą, lauko sceną, pavėsines ir erdvės pasilakstyti vaikams (jei eidami taku dar nenuvargo).

Mūsų apibendrinimas

Štai su Šauklių riedulynu, baigėsi mūsų šeimos kelionės Skuodo rajone (bent jau šį kartą). Jei reiktų apibūdinti visą maršrutą bendrai tai: nesitikėkite, jog visus šiuos objektus galima aplankyti per 1 dieną (daugelį vietų aplankome jau 2 ir 3 kartą, tačiau vis dar randame kažką naujo). Na, nebent tam, kad išlipti iš automobilio, padaryti nuotrauką ir važiuoti toliau. Tačiau, jei norite šiose vietose viską patirti ir pamatyti maksimaliai, teks tam paskirti bent jau 2 dienas. Jei Jūs, ar Jūsų vaikai nesate gamtos mėgėjai ir labiau ieškote pramogų, tuomet atvirai pasakysime – šiose vietose to irgi nebus. Nėra nei patogių tualetų, nei vaikų kambarių, ir net daugelyje vietų nerasite kavinės šiltam maistui įsigyti. Tačiau, jei esate tikras keliautojas, jau tikrai spėjote įprasti vaiką pervystyti automobilyje, o į kelioninę tašę įsimesti įvairių užkandžių.

Ir pabaigai. Net ir nesant patogumams, šias vietas drąsiai rekomenduojame šeimoms su įvairaus amžiaus vaikais. Gamta ir natūralus, produktyvus laikas su vaikais, atokvėpio minutė nuo savaitės darbų, reikalingi ir būtini mums visiems.

Apie Skuodą “Keliaujančios mamos” rašė ir šiame straipsnyje “Kelionė su vaikais per Lietuvos kontūrus – įdomiausi objektai šalies pasienyje“.

„Keliaujančios mamos“ bendruomenė džiaugiasi visų aktyvių šeimų atradimais ir planuoja plėsti ambasadorių tinklą. Tad norinčias tapti ambasadorėmis ir kituose Lietuvos regionuose, kviečiame aktyviai dalintis savo nuotykiais su vaikais žymint įrašus @keliaujancios_mamos Instagrame arba Facebook’e – @keliaujanciosmamos.
PARUOŠTUKAS

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

Instagram
YouTube
LinkedIn
Meniu