Pastaruosius metus šeimos su vaikais pradėjo keliauti toliau ir ilgiau. Išsiruošiama žiemoti ar darbostogauti visa šeima. Ir tokioms kelionėms vis dažniau akys krypsta į Aziją ar dar toliau, kur šiltas klimatas, daug saulės, o ir kainos palyginti su Lietuva vis dar žemos. Gal būt dar tik planuojate ir ieškote ką aplankyti? Mama Jurga pasidalino savo pažintimi su Šri Lanka, kurioje mėnesį keliavo su šeima, kurioje auga trys nenuoramos.
Apie keliones po Aziją daugiau ČIA.
Šeimos nuotykiai atvedę į Šri Lanką
Mama Jurga (instagrame @bravetraveling) pasakoja:
Esame 5 asmenų šeima, kuri nuolatos keliauja, o vasaras leidžia Lietuvoje. Po kelionės į Kubą 2019 m., sukome galvas, kaip čia būtų įmanoma keliauti daugiau. 2021 metais, dar gyvendami JAV, nusprendėme parduoti savo nekilnojamąjį turtą, ir tuo metu su dviem vaikučiais pakeliauti. Su automobiliu keliavome Meksikoje, Belizėje ir Gvatemaloje. O 2023 metais, bekeliaujant Meksikoje, gimė mūsų trečioji atžala. Po mažosios gimimo, susitvarkėme dokumentus ir vasarai grįžome į Lietuvą. Pasitarę, nusprendėme, jog norime išbandyti naują žemyną – taip gimė mintis keliauti Azijoje ir aplankyti Šri Lanką. Šri Lanka neatrodė labai suturistinta šalis, bet turinti daug ką pasiūlyti: nuostabaus grožio gamta, egzotiniai gyvūnai, safariai, kvapą gniaužiantys paplūdimiai. Šri Lankoje praleidome visą mėnesį, apsistodami po keletą dienų skirtingose vietose.
Mūsų kelionės maršrutas:
Colombo- Negombo- Dambulla- Kandy- Nuwara Eliya- Ella- Yala- Mirissa-Weligama- Koggala- Galle- Hikkaduwa- Colombo.
Kokias norime aplankyti atrakcijas – visada planuoju iš anksto, kad neskubant galėtume pamatyti ir patirti. Jei lieka laiko – dar papildomai sugalvojam, ką veikti.
Šri Lankoje būtinai norėjome:
- aplankyti ir pamatyti arbatos plantacijas,
- sužinoti, kaip yra auginamas Ceilono cinamonas, bei pamatyti kaip jis yra kultivuojamas;
- kad vaikai pasimokintų “surfinti” (plaukti banglente);
- apžiūrėti paplūdimius;
- sudalyvauti safaryje bei pamatyti Šri Lankos dramblius;
- pravažiuoti su žymiuoju Kandy – Ella traukiniu ir aplankyti Devynių Arkų Tiltą;
- paragauti Šri Lankos maisto;
- patyrinėti gamtą bei pamatyti krioklius;
- pamatyti kobras iš arti;
- paragauti Šri Lankos kavos.
Bendras pirmas įspūdis
Aklimatizacija mūsų visiškai nepaveikė, neturėjom jokių sveikatos problemų. Vaistinių tikrai daug, nors vaistininkai nelabai kalba anglų kalba, bet reikiant galima tikrai nusipirkti reikiamų medikamentų. Labiau populiaru yra ajurvedinės vaistinės, kur iš karto konsultuoja ajurvedos gydytojas.
Mums pavyko viskas, ką buvome suplanavę ir dar su kaupu. Labiausiai mus nustebino, kad kai kuriose turistinėse vietovėse atrodė, kad esame kažkur Rusijoje – net meniu kai kuriuose restoranuose buvo rusų kalba, tuk tuk’ų vairuotojai gatvėse siūlėsi pavėžėti, kartodami kelis rusiškus žodžius. Pati Šri Lanka pasirodė labai skurdi šalis su labai labai gerais, nuoširdžiais žmonėmi. Jie visada būdavo pasiruošę padėti surasti, suieškoti mums tai vietinius žvejus, tai kokosų už ne turistinę kainą, tai dar ko nors. Mes netgi palikome pasaugoti mūsų vežimą pas vietinį (pas jį nuomavomės mašiną) maždaug pusei metų – neturėjo jokių problemų ir neprašė jokių pinigų už tai.
Mes keliavome ne sezono metu, spalio mėnesį, kada dar liūčių sezonas, tačiau lijo tikrai ne kiekvieną dieną arba lydavo vėlai po pietų ar naktį. Ir keliavimas ne sezono metu mums buvo labai palankus dėl kainų, mat net viešbučiam nustačius savo kainas, buvo galima visada derėtis.
Maistas Šri Lankoje buvo be galo aštrus, net ir paprašius pagaminti neaštriai. Nusipirkom parduotuvėje pomidorų padažo, tai ir jis buvo aštrus, nors jokio užrašo nebuvo, kad gali būti nors kiek aštrus.
Patarimai keliaujantiems į Šri Lanką
Mes iš tų, kurie mėgsta paremti vietinius, tad stengėmės nuomotis ne per “Agoda” ar “Airbnb” platformas – susirasdavau viešbučius ar svečių namus tiesiogiai ir susirašydavau per WhatsApp programėlę – susitardavom viską. Kainos viešbučių palyginti buvo žemos, nes keliavome ne sezono metu ir daug vietų derėjomės. Mes keliaujam šešiese ir mums būtina virtuvėlė gamintis maistą. Kainos vidurkis buvo apie 25-30 $ už naktį. Mūsų prioritetai taip pat buvo turėti oro kondicionierių bent jau miegamuosiuose bei baseinas. Kalbėjom su kitais turistais, kurie turistauja su kuprinėm, tad kambarius galima gauti net už penkis JAV dolerius.
Būtinai paragaukit Šri Lankoj kavos (jei ją geriate) – tikrai gero skonio.
Nuvažiuoti pas vietinius, kurie augina cinamoną tiesiog būtina. Jie tikrai parodys, kaip cinamonas auga, ką naudoja jam nupjauti, apdoroti ir dar pavaišins šviežiais kokosais.
Būtinai apsilankykite Ajurvedinėj vaistinėje ir įsigykite tepaliuko nuo peršalimo, raumenų skausmo ir Samahan arbatos.
Kartą per mėnesį dauguma (apie 70 % vietinių) švenčia Pilnaties šventę (Budistų šventė) – labai daug atrakcijų būna užpildyta, nes vietiniai švenčia ir naudojasi proga, nes būna ne darbo diena. Tai būtina žinoti važiuojant į Safarį, ypač sezono metu – gali būti viskas užimta (viešbučiai, safari džipai ir pan).
Labai gali nustebinti, jog nėra tualetinio popieriaus tualetuose – Šri Lankoje labai populiaru plautis, o ne valytis. Tam įrengtos šlangos visuose tualetuose. Tad turbūt reiktų turėti tualetinio popieriaus.
Labai rekomenduojam išsinuomot mašiną – taip tikrai daugiau pamatysit ir nebūsit pririšti prie vienos vietos ir galėsit lengvai pakeisti planus esant reikalui. Nuomotis mašiną galima ir iš vietinių (mes nuomavomės už dvidešimt šešis dolerius į dieną). Tiesa – jums reikės pasidaryti Šri Lankos leidimą vairuoti, tam taip pat reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo. Vietines teises gali padaryti vietiniai taksi vairuotojai už papildomą mokestį. Mes mokėjome 12000 rupijų už viską. Mums viską sutvarkė žmogelis, iš kurio nuomavomės auto.
Atsiskaitymai. Gryni pinigai yra geriausia atsiskaitymo priemonė. Geriausią kursą nusiimti grynus pinigus iš bankomato davė Bank Of Ceylon.
Maisto apsipirkimas. Apsipirkti vaisių ir daržovių galima vietiniuose turguose – tikrai sutaupysite pinigų ir paremsite vietinius bei turguose rasite didesnę jų įvairovę.
Kiekviena šalis yra labai išskirtinė, turinti savo kultūrą, papročius. Šri Lanka – gan stipriai juos išlaikiusi šalis. Vyrai dėvi savo sijonus, moterys – sarius.
Keletas įdomių faktų apie Šri Lanką:
- šioje šalyje yra virš 1.2 milijono tuk tuk’ų, kurių dauguma yra importuoti iš Indijos.
- Šri Lanka yra vadinama ne tik Ceilonu, bet ir Indijos ašara (dėl savo geografinės padėties bei salos formos, primenančios ašarą) ar Indijos vandenyno perlu.
- Vietinis gyventojas suvalgo apie 112 kg ryžių per metus, tad nors ir visur ryžiai yra auginami, Šri Lanka turi dalį jų importuoti.
- Valgymas rankomis yra dalis Šri Lankos žavesio.
- Šri Lankoje nematėme nei vieno apkūnaus žmogaus. Jeigu kitur (kaip Meksika) keliaujant buvo matyti, jog žmonėms maistas yra labai svarbu, tai Šri Lankoje pastebėjome, kad tikrai retai matėme bevalgančius vietinius gyventojas.
- Šri Lankoje yra tūkstančiai krioklių, tad visa elektros energija yra gaunama iš krioklių gaunamos energijos.
- Ceilone yra apie septyni tūkstančiai laukinių dramblių.
- Šri Lankos vėliava yra viena seniausių pasaulyje.
- Tinklinis yra nacionalinis Šri Lankos sportas, nors kriketas yra žaidžiamas žymiai daugiau.
- Ceilono arbata, kaučiukas ir cinamonas yra pagrindinės eksporto prekės.
- Šalyje gyvena trijų rūšių bezdžionės.
- Povai vaikšto visur gatvėse ir jų labai daug. O jų skleidžiamas garsas primena katės kniaukimą.
- Mirties bausmė (pakorimas) yra vis dar galiojanti.
- Rubinai, safyrai ir kiti brangakmeniai yra vis dar kasami Ceilone.
- Statistika yra skirtinga, bet Šri Lankoje yra 102 gyvačių rūšys, iš kurių penkios yra labai nuodingos (viena iš jų kobra (naja naja), tačiau ji nėra pati nuodingiausia). Per metus ligoninėse atsiduria apie 40000 žmonių dėl gyvačių įkandimų. Priešnuodžiai ne visada veikia, nes jie yra atvežti iš Indijos, o kai kurių gyvačių, kurios yra būtent endeminės Šri Lankai, nuodai yra žymiai stipresni.
- Ceilono cinamonas turi 63 kartus mažiau kumarino (toksiškos medžiagos) už Cassia cinamono rūšį, tad yra žymiai saugesnis, vartojant net dideliais kiekiais.
- Iš to pačio arbatos augalo išgaunamos keturių tipų arbatos – juoda, žalia, balta ir sidabrinė (apie sidabrinę išgirdom pirmą kartą Ceilone, net nežinojome, kad tokia egzistuoja).
- Eismo taisyklės mažai kur egzistuoja, dažniausiai galioja taisyklė – kas pirmesnis.
Paklausus vaikų, kas labiausiai patiko Šri Lankoj, atsakymai buvo tokie:
- Traukinio kelionė iš Ella į Badulla (pravažiuojant Devynių Arkų Tiltą).
- “Surfinimas” Weligamos paplūdimyje.
- Plaukioti su jūros vėžliu netoli Hikkaduwa (yra net paplūdimys pavadintas Turtle Beach. Ten kiekvieną dieną atplaukia vėžliai, nes vietiniai juos šeria jūros žolėmis. Nebijo žmonių, su jais galima paplaukioti bei juos pašerti ir paliesti jų kiautą).
- Safaris Yala nacionaliniam parke, kur visi pirmą kartą pamatėme dramblius (nuostabu, kad gyvūnai čia yra neuždaryti, vaikšto laisvai be jokių suvaržymų).
- Pasivažinėjimas tuk tuk’u – būtina atrakcija.
- Apsilankymas gyvačių fermoje (nors ten ne ferma, niekas jų neaugina, o vietinis žmogelis tiesiog išgelbėjęs keletą gyvačių ir jas laiko namuose – dar vadinamas gyvačių užkalbėtoju), kur galima paimti (nenuodingas) gyvates į rankas, o kitas, kaip kobra, galima stebėti iš labai arti ir netgi palaikyti už uodegos.
- Cinamono plantacija (kadangi mes keliavom visai pas vietinius, mums nuoširdžiai ir nemokamai parodė, kaip yra auginamas, kultivuojamas cinamonas bei pasidalino faktais apie visą šią industriją ir pavaišino cinamono arbata bei kokosais iš savo kiemo. Tiesa, mes iš jų pirkome cinamono, tad tikrai parėmėme).
- Arbatos plantacija – nuostabi patirtis, kur galima susipažinti su visu procesu, kaip auginama Ceilono arbata, kaip skinama, kaip apdorojama ir tuo pačiu paragauti skirtingų jos rūšių.
Suagusieji tikrai sutinka su vaikais.
Būtinos vietovės aplankyti visos tos, kurias vaikai minėjo. Pridursiu dar, kad tikrai verta ir prie krioklių nuvykti, ypač jei yra liūčių sezonas – jie tada dar gausesni, platesni. Sigiriya, Dambulla Rock Temple, Little Adam’s Peak taip pat vertos dėmesio atrakcijos. Kandy regionas mūsų visai nesužavėjo bei pats Colombo miestas.
Maistas
Problema buvo tik su maistu, nes jis yra labai aštrus. Net paprašius pagaminti ne aštrų patiekalą – jie vistiek dėdavo kažkiek aštrių prieskonių. Tai netgi teko sukūsti.
Maisto kainos kai kur išpūstos, ypač turistinėse vietose ir netoli paplūdimių, tačiau tikrai galima rasti vietinių užeigų, kur maistas yra vietinių kainomis. Didelė porcija ryžių, apkeptų su daržovėmis, kaina (užtenka pavalgyt keturiems žmonėms) apie 1200 rupijų (tukstantis Šri Lankos rupijų yra tolygu 3$). Mūsų šeima galėjo pavalgyti už maždaug 4000-6000 rupijų. Visa kepta višta – 1700 rupijų; parduotuvėse 1 kg raudonų lęšių apie 290 rupijų. Šviežiai kepta vietinė duona apie 100 rupijų. Vaisius ir daržoves pirkome vietiniuose turguose, bet kainos svyruoja nuo vietovės.
1 kg avokadų – 400-500 rupijų;
1 kg papajos – 130-250 rupijų;
1 kg pomidorų – 260-350 rupijų;
1 kg svogūnų – 200-300 rupijų;
1 kg rudo cukranendrių cukraus – 400-450 rupijų;
1 litras ekologiško kokoso aliejaus apie 1400 rupijų.
Dėkojame mamai Jurgai (@bravetraveling ) už išsamų pasakojimą!
Dalinamės tikromis patirtimis
Jeigu ir jūs norite papasakoti apie savo keliones su vaikais, visada laukiame:
- Klausimams-atsakymams-diskusijoms „Keliaujančios mamos (apie užsienį)” facebook grupėje.
- Jūsų laiškų su kelionių pasakojimais keliaujanciosmamos@gmail.com
- Taip pat, kviečiame aktyviai dalintis savo kelionių nuotykiais su vaikais žymint Instagrame @keliaujancios_mamos
#kelionessuvaikais #ŠriLanka #srilanka #keliaujančiosmamos #lankytinosvietos #keliaujanciosmamos #kurziemoti
