„Keliaujančios mamos” ambasadorė dviejų mergaičių (9-erių ir 10-ies) mama Ernesta dalijasi savo įspūdžiais ir nuotraukomis iš kelionės po Šilutės rajoną.
Į Šilutės rajoną su vaikais.
Mamos Ernestos patarimai šiam maršrutui:
- būtinai su savimi pasiimkite užkandžių, maisto tinkamo kelionei;
- labiausiai tinkami objektai: Ventės ragas, Rusnė, Mingės kaimas, Uostadvario švyturys;
- reikia ieškoti tualetų, nėra šiukšliadėžių pažintiniuose takuose, todėl reiktų maišelių joms susidėti;
- visur gerai su parkingu, automobilį pastatyti galima visur;
- pažintiniai takai tikrai turėtų būti geriau prižiūrimi;
- geriausios būklės yra Aukštumalos pažintinis takas;
- iš Klaipėdos išvykome 9:30 val. Su pietumis kavinėje ir papildomais objektais užtrukome iki 16 val. Bet objektuose galima praleisti ir ilgiau, mes tiesiog skubėjome, o kai kur gavome ir lietaus.
Kintų girininkijos pažintinis takas
Pažintinis takas į pietus driekiasi beveik 2,5 kilometro. Jis nėra žiedinės formos, todėl atgal reikia grįžti tuo pačiu maršrutu. Pasivaikščiojimui skirti reiktų pora valandų.
Kintų girininkijos pažintinis takas veda natūralaus grunto pramintu taku kaip pateikta nuotraukoje. Šlapiose vietose yra įrengti tilteliai, kurie ne visi tvarkingi. Tako pradžioje ir pabaigoje įrengtos poilsiavietės, kurią tikriausiai sustvarkę yra kaituotojų klubo nariai- matėme ne vieną šeimą. Yra laužavietė, priėjimas prie vandens. Ttake yra pora atokvėpio vietų.
Tako viduryje stovi nedidelis medinis apžvalgos bokštelis nuo kurio turėtų atsiverti Kuršių marių panorama ir už jų esanti Kuršių Nerija, bet bokštelis tokios būklės, kad į jį užlipti nėra kaip.
Tualetą radome tik prie apžvalgos bokštelio – lauko tualetas.
Begalo daug mašalų. Galima tyrinėti gamtą, duoti užduotis vaikams.
Deja, bet informaciniai stendai labai prastos būklės.
Su vežimu galima važiuoti jei dideli ratai, bet tikrai netiks skėtukams. Pervystymas tik vežime, maisto piknikui reikia turėti.
Aukštumalos pelkė ir pažintinis
Pažintinio tako pabaigoje, prie pelkinio ežerėlio, įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria ypatingo grožio pelkės panorama. Aukštumalos pažintinis takas, neabejotinai, yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Kito tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį, aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerėliais, daugiau nėra.
Čia yra galimybė susipažinti su visame pasaulyje žinoma aukštapelke ir sužinoti apie jai būdingus augalus bei gyvūnus, pamatyti kraštovaizdį, patirti savitą ir nepakartojamą pelkės grožį bei suprasti, kad pelkė – tai ne tik žliugsintis telkinys, bet ir vienas iš nedaugelio dar likusių prieglobsčių itin retiems augalams ir gyvūnams. Galima labai daug rasti įdomių tyrinėjimui dalykų.
Ji užima 2500 hektarų plotą. Aukštumalos pelkė įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004-ųjų išlikusi pelkės dalis tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” dalimi.
Būtina atkreipti dėmesį, kad kol pasieksite puikiai sutvarkytą medinį taką, reikęs apie 1,5 km važiuoti su vežimėliu natūraliu miško taku, kuris išvagotas medžių šakų- tikrai nėra patogu. Keliose vietose yra atokvėpio aikštelės, bet takas tokio siaurumo, kad apsilenkti tam tikrose vietose iššūkis. Keliaujantiems su kūdikiais rekomenduočiau nešykle arba labai siaurą vežimėlį.
Viduryje pelkės atsiveria plynas laukas, ir buvo vėjuota. Su didesniais svarbu stebėti, kad nenušoktų į durpyną nuo laiptelių. Mes tyrinėjome gamtą, augalus ir darėme užduotis- ieškojome Google augalų pavadinimų. Šis takas patiko labiausiai iš visų, kuriuos reikėjo apžiūrėti.
Tulkiaragės pažintinis takas
Tako ilgis -1,8 km į vieną pusę, takas eina pylimu. Vos už 8 km. nuo Šilutės. Krokų Lankos ežero pašonėje įsikūręs Tulkiaragės pažintinis takas.
Takas pasakoja unikalią Tulkiaragės istoriją, kurią kūrė vanduo ir žmogus. Nuo pat šios vietovės susiformavimo (maždaug prieš 400 m.), joje įsikūrė žmogus: statė pylimus, įrenginėjo polderį, derlingas pievas šienavo ir prižiūrėjo. Sykį paveikta, Tulkiaragės ekosistema tapo priklausoma nuo žmogaus. Šis takas – simbolinė padėka ūkininkams.
Tulkiaragės pažintiniame take įsikūrė ir didžiausia pasaulyje meldinė nendrinukė. Šis globaliai nykstantis paukštis meninio paveikslo forma nutūpė ant restauruotos siurblinės, kuri nuo šiol veiks kaip paukščių stebėjimo bokštelis bei gyvoji gamtos mokykla.
Norime atkreipti dėmesį, kad atvykstama žvyrkeliu. Puiki vieta žvejoti prie tako pradžios, automobiliams statyti vietos mažai, visi statė į žoles. Takas neprižiūrėtas, eina dvivėžiu lauko keliu.
Nerekomenduotinas- nors mes tikėjomės čia labai daug ko pamatyti ir sužinoti. Labiausiai stebino visgi kas kelias sekundes traukiamos žuvys- visi atvykusieji buvo žvejai. Su kūdikiais -nerekomenduojame.
Ventės ragas
Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Pusiasalio ilgis – 5.5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500-5000 metų.
Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu ties Klaipėda per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70-80 proc. pasuka per Ventės ragą.
Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Šiuo lankytinu periodu to padaryti negalėjome.
Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.
Nuostabi vieta, labiausiai manone pritaikyta visiems turistams. Drąsiai galima keliauti su visokio amžiaus vaikais, takai asfaltuoti, visur tualetai, žaidimų aikštelė, vietos pavalgyti. Labai didelis parkingas, mokamas tiesa.
Čia mes atradome nematytą dar dalyką- kregždės namus. Vaikai buvo čia su mokykla, bet dabar pasisėmė dar daugiau įspūdžių. Yra priėjimas prie krantinės, apžvalgos bokštelis su tiesioginiu vaizdu į Kuršių Neriją. Yra galimybė įsigyti suvenyrų, šviežios žuvies. Rekomenduotinas objektas!
Minijos (Mingės) kaimas
Įsivaizduokite – esate vietoje, kurioje norint pas kaimyną atsigerti kvapnios rytinės kavos, jums, tarsi gondolininkui, reikia valtimi persikelti į kitą upės krantą. Šilutės krašte tai yra įmanoma – Minijos kaime, kuris dažnai vadinamas Lietuvos Venecija, kuriame pagrindinę gatvę atstoja upė.
Iki šių dienų išliko unikalia vieta, kur skirtingų krantų gyventojai susisiekia tik vandens transportu – tilto čia nėra. Lankytojus iš įvairių Lietuvos kampelių bei užsienio Minijos kaimas traukia ne tik dėl savo unikalaus susisiekimo, bet ir dėl nuostabios gamtos bei puikios vokiškos architektūros.
Apsilankiusieji, turi progą išvysti Mažajai Lietuvai būdingus mūrinius ir medinius pastatus, kurie pagrindiniu fasadu yra atgręžti į upės pusę, o prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims.
Mums labai patiko ir mes čia grįšime plaukti laivu, o gal net ir apsistosime apartamentuose prie upės. Plaukimas laivu 2-2,5 val trukmės kainuoja 10 eur suaugusiam/ 5 eur vaikui. Neradome, deja, tualeto, bet gal kavinė įsileistų. Palei upę akmenuotas keliukas, bet ir su vežimu galima būtų važiuoti. Galima pažvejoti. Irgi ramus, nedidelis gražus objektas, tinkantis visokio tipo turistams.
Rusnės sala
Rusnės sala, kurią iš visų pusių supa vanduo, yra išties unikalus gamtos kampelis. Ji įsikūrusi vienoje iš Nemuno deltų, ten kur kertasi Atmatos ir Skirvytės upės.
Apsilankiusiųjų Rusnėje širdis tirpdo įspūdingo grožio marinistiniai peizažai. Gaivaus pamario vėjo, pliuškančio vandens ir ošiančių pušynų ansamblis sukuria tiesiog svaiginantį gamtos paveikslą. Tai taip pat nuostabiai malonus širdžiai ir akims objektas, tinkantis visiems.
Rusnė yra garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra – sala pagrįstai tituluojama skaniausios rūkytos žuvies sostine. Daugybė žmonių kasmet čia plūsta paragauti vietinių gamybos specifinių patiekalų bei pasimėgauti maloniai nosį kutenančiais šviežios žuvies kvapais. Mes ragavome žuvienę – nuostabaus skonio! Didžiausioje Lietuvos saloje kuriama vandens ir sausumos pramogų darna įtraukia įvairių pomėgių turinčius atvykėlius – žuvininkystės profesionalus ir mėgėjus, ornitologus, gamtos ir etnokultūros tyrinėtojus, ramybės bei vandens mylėtojus.
Aktyvių vandens pramogų čia išties netrūksta – panorę gali žvejoti, plaukioti laivais, valtimis ar baidarėmis. Taip pat rasite daug žaidimų aikštelių vaikams.
Būnant Rusnėje rekomenduojame išbandyti savo drąsa ir pereiti beždžionių tiltą. Vaikams perėjimas per tokio dydžio upę judančiu lieptu paliks neišdildomą įspūdį. O perėjus tilta yra atokvėpio aikštutė su nauja žaidimų aikštele.
Rusnės etnografinė sodyba-muziejus
Nusprendėme aplankyti ir papildomų objektų. Ant specialiai supiltos kalvelės stiebiasi kelis šimtmečius skaičiuojanti istorinė sodyba. 1997 m. birželį Etnografinė sodyba-muziejus nukėlė savo pirmuosius lankytojus į XIX-XX a. pr. ir iki šiol čia besilankantiems pristato senųjų gyventojų buitį. Iki 2015 m. sodybos lankytojus dažniausiai pasitikdavo jos globėjas a.a. dr. K. Banys. Dabar sodyboje svečių laukia tautodailininkė Violeta Benetienė. Norint aplankyti sodybą reikia iš anksto susitarti dėl laiko. Mes to nepadarėme- tad sodybą apžiūrėjome apvažiuodami. Labai būtų įdomu pamatyti ir kas slypi viduje ir, kokią buitį atskleistų ten esantis inventorius. Vaikai apsidžiaugė, kad objektą galima apžiūrėti ir neišlipus iš automobilio…
Uostadvario švyturys
Švyturys Šilutės rajone, savo unikalumu garsėjančioje Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante. Nors švyturys puikiai išsilaikė iki šių dienų, tačiau jo paskutinis žibintas jau seniai užgeso.
Dabar tai technikos istorijos paminklas, kuris navigacijai nebėra naudojamas, tačiau puikiai tarnauja kaip Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos aikštelė, džiuginanti kaimelio gyventojų šeimas ir vasarą čia plūstančių lankytojų būrius. Į dangų besistiebiantis Uostadvario obeliskas išties įspūdingas. Tai net 18-kos metrų aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos švyturys, kurio raudonų plytų mūro sienų briaunos padailintos žalios spalvos glazūruotomis plytomis, į žibinto patalpą veda 48 įvijiniai betoniniai laiptai. Iš čia patenkama į apžvalgos aikštelę. Pakilus į buvusio kelrodžio regyklą atsiveria puiki kraštovaizdžio panorama, o gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti ir kraštelį boluojančių Nidos kopų.
Šio lankymo metu mes į apžvalgos aikštelę nepakilome.
Švyturys yra sujungtas su ant aukšto pamato pastatytu sargo gyvenamuoju namu, kurio architektūra būdinga Rusnės apylinkių gyvenamiesiems namams. Pats namas papuoštas tinko juosta, aplink pastatą vingiuojančiomis dekoratyvinėmis nišelėmis ir kitais 19-ojo amžiaus antrajai pusei būdingais papuošimais. 1996-aisiais metais Uostadvario švyturys buvo įtrauktas į Valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.
Takai aplink jį sutvarkyti, yra poilsio vietų, suoliukai. Galimybė paplaukioti laivais. Tualetas mokamas, reikia turėti centų, nes naudojamasi aparatu, į kurį reikia tuos centus įmesti. Tinkamas objektas kaip tarpinė stotelė- galima ir atsipūsti ir pasimėgauti vaizdais.
„Keliaujančios mamos“ bendruomenė džiaugiasi visų aktyvių šeimų atradimais ir planuoja plėsti ambasadorių tinklą. Tad norinčias tapti ambasadorėmis ir kituose Lietuvos regionuose, kviečiame aktyviai dalintis savo nuotykiais su vaikais žymint įrašus @keliaujancios_mamos Instagrame arba Facebook’e – @keliaujanciosmamos.
