Keliaujančios Mamos - Keliauti su vaikais – gyvenimo būdas: Kinija Mamos pataria

Vasarą visi skuba paatostogauti, pasidžiaugti saule, jei ne Lietuvoje, tai bent užsienyje. Ir dažna keliaujanti šeima gimus mažyliams susiduria su nežinomybe – o kaip bus dabar? „Keliaujančios mamos“ bendruomenės socialiniuose tinkluose kasdien mamos dalinasi būgštavimais, klausimais ir patarimais, kaip įveikti baimę pradėti keliauti su kūdikiu, kaip pasiruošti skrydžiams su vaiku, kaip atostogų metu pasirinkti tinkamą viešbutį ar rasti tinkamo vaikams maisto svetimoje šalyje. Džiaugiamės, kad yra šeimų, kurios jau praėjusios tuos ankstyvuosius etapus, dalinasi savo patirtimi ir kelionių įspūdžiais bei patarimais ir tampa padrąsinimu kitiems, tik žengiantiems į keliautojų su vaikais gretas. Šiandien kalbiname šeimą, kuriai kelionės yra labiau gyvenimo būdas nei atostogos. Susipažinkite su mama Dovile ir jos šeimos kelionių istorija, kuria jie dalinasi iš Kinijos.

Planuojate kelionę į Egiptą? Skaitykite: Egiptas: 10 dažniausių klausimų planuojant atostogas Egipte.

Keliaujanti šeima

Pasakoja Dovilė: Esame keturių asmenų šeima. Mūsų vaikai Elius, jam aštuoneri, ir mažasis Kaius, trejų metų. Jau dvylika metų gyvename Meksikoje, mažame miestelyje prie Karibų jūros. Gyvenimas ten tikrai patogus, amžina vasara, šalia jūra, geri draugai. Tačiau kiekvienais metais susikrauname porą lagaminų ir pusei metų iškeliaujame tyrinėti pasaulio. Ir tikrai ne tam, kad pailsėtume ar kad būtų poreikis pabėgti. Meksikoje turime labai patogų, atostogų ritmu tekantį gyvenimą. Keliaujame, nes norime išeiti iš savo komforto zonos, palikti rutiną, ieškoti iššūkių, gal nuskambės juokingai, bet pabūti nepatogiose situacijose, pažinti save iš kitokių perspektyvų, susitikti naujų žmonių ir išgirsti jų istorijų, pagyventi kitaip ir parodyti vaikams, koks pasaulis iš tiesų yra įvairus ir skirtingas, ir tiesiog daugiau laiko leisti su šeima.

Nuo ko prasidėjo jūsų kelionės?

Aš labai seniai atradau kelionių malonumus, dar kai kelionės buvo visai kitokios, be išmanių telefonų, su žemėlapiais, kelionių gidų knygelėmis. Gyvenau Malaizijoje, Mauricijuje, Dominikos Respublikoje, Anglijoje. Keliaudavau labai daug ir dažniausiai be didelio kelionių plano. Tad kai atsirado vaikai, gyvenimas pernelyg nesikeitė. Jie labai natūraliai prisitaikė prie mūsų gyvenimo būdo ir taip pat lengvai integravosi į kelionių ritmą. Tik kelionės kruopščiau suplanuotos ir lėtesnės tapo.

Kokias šalis jau esate aplankę su vaikais?

Elius jau aplankė virš keturiasdešimt šalių, o mažasis – 25 šalis. Mūsų mėgstamiausių šalių sąrašas, aplankytas su vaikais: Pietų Afrika, Namibija, Seišeliai, Japonija, Mauricijus, Filipinai, Bali sala, ką tik apkeliauta Kinija, įrašome prie mėgstamiausių, Antigva sala, Jungtinės Amerikos Valstijos, Dominikos Respublika, Tailandas, taip pat Meksika yra labai įdomi ir įvairi keliauti.

Kokią įtaką daro kelionės vaikams – naudą ar yra ir minusų?

Mūsų vaikai auga kelionėse, matau, kaip keičiasi jų pasaulėžiūra, lengvai susidraugauja su skirtingų šalių vaikais, net kalba nebūna problema, atranda būdų, kaip susikalbėti. Man tai taip gražu matyti juos pasaulio vaikais. Mokinasi kalbas, gyvena skirtingose kultūrose, ragauja įvairius maistus. Man kelionės vienareikšmiškai yra geriausia mokykla. Aš net nematau kelionėse minusų. Žinoma, nuovargis, būna ir sunkių dienų su vaikais, bet jos ir namuose tokios būna, tad visai nesureikšminam, tiesiog išbūnam. Aš vis paklausiu Elijaus kelionėse, ar nepavargai, nepasiilgai namų? Jis man visada atsako ne, noriu keliauti toliau. Tai ir keliaujam, matau, kaip jis gerai jaučiasi keliaudamas, tas labai džiugina. O mažajam visur gerai, kur mes esam kartu. Keliaudami neturime jokių suvaržymų, jei jaustumėmės, jog pavargom, nebenorim, išsisėmėm, nebedžiugina, tikrai nutrauktume kelionę ir grįžtume namo, bet iki šiol dar taip nenutiko:)

Savo keliones skiriame į dvi dalis – šalys, kuriose keliaujame, ir šalys, kuriose „pagyvename“. Šalyse, kurias išsirenkame pagyventi, įsikuriame bent mėnesiui, surandu vaikams mokyklą, integruojame į popamokinę veiklą, susipažįstame su naujomis šeimomis, pradedame gyventi tos šalies gyvenimą. Turime laiko prisėsti prie darbų, o ir vaikai laimingi būna naujoje aplinkoje. Vaikai lankė mokyklas Bali saloje, Vietname, Tailande, šiais metais antrus metus grįžome į Tokijo mokyklą, nes vaikams pernai labai patiko, vasaros stovyklose buvo Dubajuje.

Kaip draugaujate su skirtingų šalių maistu?

Maistas mums yra vienas smagiausių kelionių atradimų. Stengiamės paragauti kuo daugiau vietinių skonių. Vaikai nuo mažens pripratę, kad kiekvienoje šalyje valgome kitaip, ir jiems tai tapo visai natūralu. Jie nėra tie vaikai, kurie kelionėse valgo tik picas ir bulvytes – jie ragauja viską kartu su mumis, kartais net drąsiau nei mes patys. Aš pati nedrįsau paragauti žiogų, o sūnus paprašė, kad jų nupirktume ir su malonumu juos suvalgė. Lankomės vietiniuose turguose, ragaujame ir gatvės maistą. Kartais pasilepiname ir prabangesnėmis vietomis, ieškodami dar įdomesnių ar netikėtų skonių. Japonija, Kinija, Pietų Afrika ar Balis yra šalys, kuriose maistui skiriame ypač daug laiko. Gurmaniški potyriai ten tampa didziule kelionės dalimi. Prieš išvykdami į kelionę mėgstame žiūrėti maisto vlogus, domimės, ką paragauti, net pasidarome sąrašą, kurias maisto vietas išbandysime – tai mums labai svarbu.

Kokie jūsų patarimai ar tips & tricks keliaujant su vaikais, kurių patys laikotės?

Keliaujant su vaikais mums svarbiausia neskubėti. Keliauti lėtai, išjaučiant vietas. Su laiku supratome, kad geriau pamatyti mažiau, bet kokybiškiau, labiau įsijausti į vietas, o ne tik pralėkti pro jas. Kelionėse būti lankstiems, nebijoti keisti planų. Jei matome, kad kažkam bloga nuotaika, pavargę, keičiame kryptį, ilsimės. Mums kelionė nėra planų sąrašas, kurį būtina įvykdyti. Tai mūsų gyvenimo dalis.

Kokie kelionių planai ir svajonės?

Keliaudami gauname tiek įkvėpimo, jog dar nesibaigus kelionei pradedame svajoti apie kitą kelionę, mąstyti maršrutus. Kalbamės su vaikais, tariamės, ką norėtume dar pamatyti, kokias vietas aplankyti. Afrika mums palikusi išskirtinį įspūdį, tai mūsų mylimiausias žemynas ir labai norėtume ten sugrįžti artimiausiu metu ir ilgesniam laikui. Taip pat vaikai dar nėra lankę Australijos ir Polinezijos salų, būtų labai įdomu pažinti ir šią pasaulio dalį. Variantai jau rutuliojasi galvoje, o jausmai pilve galvojant apie naujas kryptis 🙂

Kinija

Ką tik baigėsi mūsų kelionė po Kiniją. Neslėpsiu, tai buvo viena iš tų šalių, kurią planuojant kėlė nerimą. Įtakos tam turėjo visuomenės ir žiniasklaidos suformuotas ne visai malonus įvaizdis. Be to, Kinijoje neveikia mums įprastos programėlės: Google Maps, WhatsApp, Airbnb, Facebook, YouTube, Instagram. Jos ten yra uždraustos. Todėl žinojome, kad viskas bus kitaip nei esame įpratę.

Visa kelionė buvo kruopščiai suplanuota, tačiau vizų dar neturėjome. Prašymus pateikėme Japonijoje. Iš daugelio girdėjome, kad Kinijos vizos nėra lengvai išduodamos, todėl iki paskutinės akimirkos nežinojome, ar kelionė iš tiesų įvyks. Visgi Tokijuje jas mums išdavė labai noriai, ir mūsų penkių savaičių kelionė Kinijoje prasidėjo.

Kinija mums atsivėrė visai kitokia, nei įsivaizdavome ir buvome girdėję: su nuostabaus grožio istoriniais miesteliais, draugiškais ir paslaugiais žmonėmis, neįtikėtino grožio gamtos kampeliais, ypač moderniais miestais. Vaikai negalėjo atsidžiaugti įstabiai įrengtais vaikų žaidimų kambariais. Vietomis jautėmės, kad nukeliavome į ateitį. Nustebino švara, tvarka, itin gerai išvystyta infrastruktūra net ir atokiose vietose. Gatvėse dominuoja elektriniai motoroleriai ir automobiliai, todėl judrios gatvės nevargino triukšmu ar išmetamais teršalais. Šalis labai saugi, drąsiai įtrauktume ją į vieną saugiausių pasaulio šalių kelionėms. Nors Kinija yra komunistinė šalis, kasdieniame gyvenime tiek miestuose, tiek kaimeliuose komunizmo nė kvapo nejauti.

Pandos

Rinkomės aplankyti mažiau turistų paliestas, sunkiau pasiekiamas vietas. Taip pat vienas iš kelionės tikslų buvo susitikti su pandomis. Vaikai labai norėjo jas pamatyti.

Keliavome į Čengdu, vadinamą pandų miestu, Sičuano provincijoje. Atmosfera ten tikrai išskirtinė, visas miestas išpuoštas pandomis. Jos yra absoliučiai visur – puikuojasi ant autobusų, stotelių, kelio ženklų, didžiulių 3D ekranų, parduotuvių vitrinų, desertai ir gėrimai papuošti pandomis. Net buvome pandų pašte, kuriame vaikai išsiuntė šeimos nariams pandos atvirukus, užklijavo pašto ženklus su pandomis ir įmetė juos į pandišką pašto dėžutę. Patirtis Čengdu mieste buvo labai įdomi ir dar labiau sustiprino žinojimą bei jaudulį, kad jau esame taip arti svajonės susitikti su tikromis pandomis.

Pamatyti pandas gamtoje yra ypač maža tikimybė. Be to, pandos sparčiai nykstanti gyvūnų rūšis. Todėl Sičuano provincijoje įkurti keli Didžiųjų Pandų tyrinėjimo ir veisimo centrai, kuriuos galima aplankyti. Mes pasirinkome vieną, kuris buvo labiausiai nutolęs ir mažiausiai turistų lankomas, Bifengxia Panda Base. Kelionė iki jo užtruko visą dieną, tačiau pastangos tikrai buvo vertos ir atsipirko su kaupu.

Apsistojome dviem dienoms Bifengxia slėnyje, kelios minutės nuo pandų centro. Dėl vaikų pasirinkome gamtoje įsikūrusį pandų temą įrengtą viešbutuką. Kambaryje vaikams laukė pliušiniai pandų žaisliukai dovanų, net vaikų žaidimų aikštelė buvo įrengta tiesiog kambaryje. Kinai viešbučiuose labai daug dėmesio skiria vaikams ir jų komfortui.

Tą naktį vaikai sunkiai galėjo užmigti, taip nekantriai laukė susitikimo su pandomis.

Bifengxia Panda Base yra viena iš didžiausių ir svarbiausių pandų veisimo centrų Kinijoje. Jame gyvena daugiau nei 50 didžiųjų pandų. Centras yra įsikūręs gamtos apsuptyje, miškingoje vietovėje tarp kalnų, tad jame pandos gyvena aplinkoje, labai panašioje į jų natūralias gyvenimo sąlygas. Galėjome stebėti jas iš labai arti. Žinojome, kad pandos be galo tingios ir didžiąją savo dienos dalį snaudžia. Tikriausiai mums pasisekė tą dieną, pandos buvo itin aktyvios, be perstojo valgė bambukus, daug žaidė, maudėsi. Jos tokios nerangios, kad vis nuvirsdavo. Buvo taip linksma jas stebėti. Praleidome visą dieną centre, vaikai buvo sužavėti, o ir mums tai buvo ypatinga patirtis, pamatyti šiuos gyvūnus tokioje gražioje aplinkoje.