Ar įmanoma aplankyti Peru su vaikais?

2023 metai pasižymėjo ypatingu keliaujančių šeimų aktyvumu – lėktuvai kilo pilni tiek į įprastas atostogų kryptis tokias kaip Turkija, Egiptas ar Tenerifė, tiek netrūko ir tolimesnių kelionių į Aziją ar Afriką, kuriomis dalinotės „Keliaujančios mamos” bendruomenės tinkluose. O metams artėjant į pabaigą dalinamės dar viena kelione. Ir šįkart – į Pietų Ameriką, egzotišką Peru – garsėjančia senovine inkų ir kitų indėnų kultūrų dvasia, alpakų ir lamų tėvyne. O dar įdomiau, kad apie kelionę su šeima ir draugais su mumis dalinasi tėtis Arvydas.

Apie kelionę su vaiku po Pietų Ameriką, Kolumbiją, pasakoja dar viena šeima: Kolumbija: kelionė su vaiku įmanoma!

PERU

Peru – 1 285 220 km² ploto, beveik 30 mln. gyventojų turinti valstybė Pietų Amerikoje. Šiaurėje ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija, rytuose – su Brazilija, pietryčiuose – su Bolivija, pietuose – su Čile, o vakarinius krantus skalauja Ramusis vandenynas. Sostinė – Lima, valstybinė kalba – ispanų, valiuta – naujasis solis, vyraujanti religija – krikščionybė.

Kelionė su šeima ir draugais

Kaip gimė mintis apie Peru?

Keliautojai. Esame 4 draugai, 2 poros – šeimos. Keliaujame daugiausiai kartu – daug prieš vaikus, dabar pirma rimtesnė išvyka jau ir su atžalomis. Mums visiems apie 36-erius metus, vaikams 1,3 ir 1,5 metų.
Kodėl Peru? Na, mėgstame skirtingas kultūras, žmones, gamtą, todėl mielai keičiame kelionių geografiją. O vieną dieną sakom, nagi, perkeliaukim naujuosius pasaulio stebuklus! Juk šalys įdomios, vistiek kažkada teks, tad čia toks kaip pretekstas. O buvo likusios Kinija, Brazilija ir Peru. Tad rimtai kelionei su mažais vaikais (iki 2 metų) Peru pasirode geriausia kryptis – po kalnus vaikai nešioklėse, šalis saugi, norimos lankyti lokacijos gana protingais būdais pasiekiamos, lankytinų (norimų) objektų nėra tiek daug. Daugiausiai pliusų surinko, tad ir susidėliojom. Keliavome iš Kauno ir Vilniaus, bet, sakykim, “dylas” buvo pirktas iš Italijos (Malpensos).

Ar kelionę organizavotės patys, ar per kelionių agentūrą?

Visas savo keliones organizuojamės patys. Mėgstam kartais kitokius dalykus, terminus, mėgstam laisvę ir spręsti vietoje: veiklas, kryptis. Pasidėliojame labiau kelionės griaučius, o eigoje apsilipdome kryptimis, objektais ir t.t. Užsakome dažnai vos vieną kitą viešbutį iš anksto, nes dažniausiai užsakinejam ir ieškom jau važiuodami į tikslą. Toks keliavimas patinka, gaunam daugiau nuotykių, įdomiau. Ir pigiau. Kelionėse naudojamės turais. Bet būna visaip.

Kiek truko ir kainavo skrydžiai, kaip juos atlaikė vaikai?

Milanas – Lima (sustojimas per Madridą ) kainavo ~1300 eur už 2 suaugusius ir vaiką iki 2 metų. Keliaujame su rankiniais bagažais, papildomai registruoto neperkame. Dar skrydžiai į Italiją kainavo keliasdešimt eurų žmogui, Wizzair nukėlė skrydžius, teko pasikeisti bilietus, tad atsirado papildoma nakvynė Italijoje. Life is life. Skrydis Milanas – Madridas, panašiai pie 1,5val, ilgasis skrydis Madridas – Lima – apie 12 valandų. Stebėtinai viskas gerai. Vaikai ir tėvai daug miegojo, pavaikšciojo tarp kėdžių, bendravo su keleiviais –  neprailgo. Labai viliamės, kad ir atgal bent panašiai bus. Kad sakyčiau patogu – tai tikrai ne. Vežimėliai, tašės, spurdantys vaikai. Skrydžiuose tenka laikyti ant savęs. Bet niekas ir nežadėjo lengvumo. Bet visa tai atsiperka kitaip.

Jet lag: kas įveikė laiko skirtumą lengviau – suaugę ar vaikai?

Jet Lag nelabai ir turėjome. Išškridome vakare (naktinis skrydis), o atskridome 6 ryto vietos laiku. Kažkiek pailsėjome viešbutyje, o vėliau – viskas ok. Vaikai irgi prisitaikė ir lengvai susidėliojo į savo 2 kartų miegus per dieną. Keliasi vaikai anksti, tai mes taip pat, dieną baigiame irgi anksti. Visiems gerai, stengiamės pailsėti ir vaikus pailsinti.

Su kokiais dar neįprastais nepatogumais susiduriate Peru?

Bent jau aš realybę priimu tokią, kokia ji yra. Rečiau kuo stebiuosi, kraipau galvą ar pirštą prie smilkinio sukioju. O būna visaip. Tokia realybė. Jau ne vienoje šalyje keliaujant su vaiku taksi nėra kėdučių, vaikus ant rankų laikaisi ir ok. Safety first , bet jau esam matę ir patyrę visko, nebesistebim. Turėjome vidinį skrydį iš Limos į Kusko, tai prašėme saugos diržo vaikui. Atrodė, kad nėra labai daug apie tokį girdėję. Nebūna, sakė – ir vėl ant rankų laikėme.

Viešbučiuose, vaikus turi ar neturi, žymi ar nežymi – niekas nesikeičia. Nei brangsta, nei vaikui lovą turi ar ką papildomai. Vaikų maistas, sauskelnės vietinių bučiavimas – sakykim, čia skirtumai nuo įprastų mums dalykų. Vargina, kad mažai liftų, kad vežimus nuo bordiurų kilnoti tenka, viešbučiuose į 3 aukštą nešiotis ar į restoranus su užmigusiais kabarotis.

Šiaip mažoka vaikiškų vežimėlių – per savaitę laiko matėme tik Limoje, Kuske tai išvis ne. Bet ir Lima nuo Kusko (pietų) labai skiriasi viskuo. Indėnai ir baltieji, ekonomine situacija. Kalnuose tikrai labai mažai keliautojų su bet kokio amžiaus vaikais. Faktas, kad šviesiaodžius, šviesiaplaukius labai mėgsta. O dar ir vieno iš mūsų keliautojų akys žydros…
Aukščio liga, atrodo, kad vaikų nepaveikė arba labai nežymiai. Tėvai labiau pajuto, bet jau šiuo metu geriau.
Bet ar vargina nepatogumai? Čia labiau požiūrio klausimas.

Ką jau aplankėte? Kaip sekėsi tai padaryti su kūdikiu vežimėlyje?

Šiek tiek apibėgome Peru sostinės Limos įžymybes – parkus, fontanus, gatves, istorinį palikimą. Daug vaikščiojome promenada pakrantėje. Lima gana patogi keliauti su vežimėliais. Užsakome didesnius uber, sulankstome vežimėlius ir gana patogiai judame. Atvykus į Kusko miestą keliauti su vežimėliu sunkiau – siauri šaligatviai, akmeninis grindinys. Link Maču Pikču keliavome traukiniais, autobusais ir taksi, tai daug kraustymosi su vežimais, vis daugiau naudojome nešiokles.
Aplankėme miestelį kalnuose Aqua Caliientes, Machiu Picchu, druskos kasyklas.

Lima, Peru

Ką dar planuojate pamatyti ir kiek truks jūsų kelionė?

Šiuo metu esame Kusko mieste. Vyrai be žmonų ir vaikų lipo į Vaivorykštės kalną, kitą dieną žmonos be vaikų keliaus į kalnus prie ežerų vaizdingomis vietovėmis. Šiuose turuose didesnis sudėtingumas ir aukščiai siekiantys 5km, tad vaikų nesinešame, paliekame šmirinėti Kuske. Lankysime dar Kusko apylinkes – mažesnius objektus, vėliau grįšime kelioms dienoms į Limą. Ten nuomotu automobiliu pavažiuosime pakrantę – yra gražių miestelių, salų su gyvūnais, dykuma. Matysim kaip seksis ir kas pavyks, o kas ne. Kitą penktadienį keliausime jau atgal į Lietuvą.

Ką atradote naujo šioje kelionėje (maistas, nematyta architektūra, papročiai)?

Kelionės bene pagrindinis tikslas buvo kalnai ir Machu Picchu. Tad sudomino inkų (indėnų) civilizacija, kaip skirtingai gyvenama taip toli nuo mūsų.

Peru buvo kolonizuota ispanų, tad kaip ir kitose ispanakalbėse šalyse architektūra, miestų suplanavimai gana panašūs. Bet tos raudonos stogų čerpės, fazendos, bažnyčios ir miestų aikštės labai žavi. Kas labai kitaip – tai maistas. Labai daug bulvių, didžiulės ir ištaigingos porcijos – skanu. Ceviche – pasididžiavimas. Taip pat daug valgoma alpakų mėsos ir jūros kiaulytės… Tai šie 3 labiausiai kitokie maistai. Bet vėlgi, kai kas atsiradę iš skurdo.

Kur apsistojote? Kaip ieškote nakvynių vietos? Ar brangu?

Kaip ir minėjau, planą kelionei turime tokį labiau preliminarų, tad iš anksto per booking užsakinėjame tik kelias garantuotas nakvynes. Tada galima paieškoti „dylų” (pvz. – 50 procentų) gerose lokacijose, su geru vaizdu ir kokybiškesnių. Neturtingose šalyse tikrai galima pastverti fantastinių nakvynių 5 žvaigždžių garsių vardų viešbučiuose už labai gerą kainą, ko Europoje beveik nebūna.
O važiuodami į numatytą miestelį ir pasirenkame nakvynes. Jei tik nusimesti daiktus ir pernakvoti tinka ir 15-19 eur už naktį šeimai. Jei ilgiau ir planuojant pagulinėti, pailsėti (o ir vaikas sukarščiavo kaip tik) tada renkamės kiek geresnius 30-40 eur už naktį variantus.
Šiaip kainos priimtinos. Be vaikų keliaujant ir stipriai taupant galima ir vos už kelis eurus nakvoti.

Jūsų palinkėjimas, padrąsinimas kitiems svajojantiems keliauti su vaikais, bet nedrįstantiems

Man kelionėse ir gyvenime atrodo, kad viskas priklauso labiausiai nuo požiūrio ir prioritetų. Neprivalai būti ar labai turtingas, ar labai protingas, kad siektum savo tikslų. Taip, keliavom iki vaikų, truputį geriau ir prabangiau, kiek lėčiau, bet keliaujame ir su vaiku.
Jei kelionese vietiniai naudojasi kukliais viešbučiais, mes taip pat, jei valgo gatvės maistą, mes irgi valgom. Svarbiausia nebijoti, priimti realybę ir kultūrinius skirtumus, laikytis minimalios higienos ir viskas bus ok. Turėti idėjų, ką darysi jei nutiks viena ar kita, jei apsirgs vaikas ir t.t.
Buvome iš pradžių nusipirkę vežimėlį už 20eur, kad jei lėktuve sulaužys ar dings, nebūtų gaila. Jei nesunkiai apsirgs kažkas, vaistų turim visokioms situacijoms. Ir be panikos. Ramybė padeda geriems sprendimams.
Jei tėvai norės tyrineti ir pažinti pasaulį, vaikai irgi norės. Nereikia visko drausti: vaikas išsitepė? Omg, ka daryt! O gal bučiuoja vietinį nešvarų vaiką? Ramiai, tegul tyrinėja! Viskas elementaru ir kasdieniška!

Tokiais palinkėjimais siunčia linkėjimus iš Peru tėtis Arvydas. Tad dar savaitę galite stebėti Arvydo ir jo šeimos bei draugų kelionę „Keliaujančiose mamose” tiesiogiai.

Keliauji užsienyje su vaikais?

Žymėk savo stories @keliaujancios_mamos – pasidalink įspūdžiais su kitais!

Nenori praleisti įdomių kelionių istorijų su vaikais? Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį.

#lasgrietas #apzvalgosaikstele #apžvalgosaikštelė #lanzerote #kanarusalos #kanarai #kanarischeinseln #keliones #keliaujanciosmamos #keliaujam #suvaikais