Suomija: kelionė pas Kalėdų senelį pavasarį

Kas pasakė, kad pas Kalėdų senelį galima vykti tik žiemą? Kol švieži įspūdžiai, skubame dalintis mamos Tomos šeimos kelione po Suomiją, kurios pirminis tikslas – dukros noras aplankyti Kalėdų Senelį.

Ankstesnius straipsnius su šeimų patirtimis, #mamųkelionę ir patarimus apie keliones į Laplandiją rasite čia.

Kaip gimė mintis keliauti pas Kalėdų Senelį pavasarį?

Mama Toma pasakoja:

Kodėl pasirinkome kovo pradžią?  Bene svarbiausia priežastis –  nemėgstam grūsčių, nepatinka skubėjimas ten, kur jis nėra būtinas. Taip pat  –30 laipsnių šaltis tikrai smagu vieną dieną, bet ilgiau jis nebežavi.  Kovo pradžioje temperatūra tikrai ideali: +2/-4 dieną ir iki –10 naktį. Sniego buvo daugiau nei giliausią žiemą Lietuvoje.

Turiu paminėti, jog 70% kelionės buvo palikta nuotykiams ir laisvai improvizacijai. Išvažiuodami neturėjome kelionės plano, tik patį pirminį – aplankyti Kalėdų Senelį.  Taip pat galvota apie balansą: tėvai – vaikas. Įdomu turėjo būti visiems.

Bilietą naktiniam traukiniui Helsinkis – Rovaniemi pirkau lapkričio mėn, kaina – 88 EUR (!!!) trijų asmenų šeimai ir automobilis. Pastebėjau, kad į savaitės antrą pusę kainos labai stipriai padidėja, o kadangi kada keliauti nebuvo svarbu, visas kelionės ir atostogų planavimas prasidėjo nuo traukinio bilieto.

Nakvynę Rovaniemi rezervavau sausio mėn.  –  Kotatuli Forest Lodge . Kelto bilietą ir viešbutį Taline šalia keltų terminalo užsisakiau kelios dienos prieš išvažiuojant.

Nakvynių (tame tarpe ir mūsų atrastą) ir kainų Suomijoje galite pasidairyti čia:

Booking.com

Maistas. Vyro hobis maisto gamyba, tad šį kartą mini grilis keliavo kartu su mumis. Kelis kartus valgėme kavinėse/restoranuose. Keliaujant su vaiku, pasiteisino maisto “lagaminėlis”. Jis visuomet keliavo su mumis, tiek kelte, tiek automobilio salone, tiek traukinio kupė. Jis visuomet gelbėdavo, kai pačiu netikėčiausiu metu išgirsdavom  – “noriu kažko”.

Termosas – nuolatinis kelionių palydovas. Keliaujant su vaiku pasiteisino. Jei netikėtai užsimano valgyt – jame yra karštas vanduo, visada turiu užpilamos košės. Monstru virtusį alkaną vaiką visuomet sugrąžina į  stabilią būseną. Taip pat mamai ir tėtei visuomet galima pasidaryti kavos.

Daiktai – pati stebiuosi, kad apsisukome su rankiniu lagaminu ir pora papildomų viršutinių rūbų. Tikriausiai nereikia minėti, jog termo rūbai būtinybė, taip pat patogi ir šilta avalynė. Kadangi apsistoti planavom ne viešbučiuose, tad tikėjomės rasti vietą, kurioje būtų skalbimo mašina ir džiovyklė. Keliavimas motociklais išmokė labai gerai pagalvoti ko reikia, ar gali prireikti kelionėje. Neprisikrauti per daug daiktų, kurių nė nepanaudoji. Taip pat privalumas, jog apsistojus apartamentuose ar pas privačius nuomuotojus, dažniausiai gali rasti skalbimo mašiną ir džiovyklę.

Kelionė

Iš Vilniaus į Taliną vykome automobiliu. Nakvynė Taline ir iš ankstyvo ryto kelionė keltu į Helsinkį. Helsinkyje aplankėme Senajį Helsinkio Turgų Vanha kauppahalli – Vanha Kauppahalli, pasisukome apžvalgos ratu Home – SkyWheel ir patraukėme link „Keliaujančios mamos (apie užsienį) grupės narių rekomenduoto Helsinkio gamtos muziejaus  Natural History Museum | LUOMUS. Patys geriausi atsiliepimai. Užtrukome 2-3 valandas. Įdomu buvo ne tik mums, bet ir dukrai. Vakare jau sėdėjome traukinyje Helsinkis – Rovaniemi. Traukiniu su nakvyne keliavau pirmą kartą, tad nelabai žinojau ko tikėtis. Susirinkus info iš pažįstamų ir interneto į kupė pasiėmiau vandens, rankinį bagažą ir mano jau minėtą maisto lagaminėlį. Kupė su trim lovom, tad kiekvienas turėjome po savo. Tualetas bendras, tačiau visai šalia. Traukinyje yra restoranėlis – čia valgėm tik vakarienę, o pusryčiais mėgavomės kupe. Dukra labai žavisi traukiniais, tai ši kelionės traukiniu dalis tikrai paliko įspūdį.

Rovaniemyje atvykę tiesiai keliavome į Santa Village. Daug nesiplėsiu, tikrai labai daug informacijos galima rasti „Keliaujančios mamos (apie užsienį)” facebook grupėje. Man su vyru – pats parkas įspūdžio nepaliko. Gal, kad ne Kalėdos…  Tiesa, bent jau eilėje ilgai laukti susitikti su Kalėdu seneliu nereikėjo ir nebuvo skubėjimo. Galėjome ir pakalbinti Kalėdų Senelį, paklausti – ar sunku taip visą dieną tą patį per tą patį. Bendraujantis žmogus Kalėdų Senelis pasirodė.

Nakvynė Nature Adventures & Accommodation in Lapland | Kotatuli

Jau pati kelionė iki šios vietos buvo nuotykis. Tikslingai pasirinkau atokią vietą – nes norėjosi tylos, gamtos ir ramybės. Tik nusukus nuo pagrindinio kelio link šios vietos supratom – mums patiks.

Retas laimikis Lietuvoje, įprastas Suomijoje

Po akimirkos, važiuojant pamačiau medžio viršūnėje tupint “didelę vištą”, tik po akimirkos supratau – kurtinio patelė. Kol dukrai bandžiau parodyti, vyras staiga sustabdė automobilį. Prie kelio stovėjo Kurtinys. Jei kas nežino kodėl tiek džiaugsmo sukelia laisvėje sutiktas paukštis, pridedu nuorodą čia. Pasigrožėję juo, nuvažiavome toliau ir čia savo nuostabai sutikom dar du Kurtinius, kurie į mus nereagavo. Kiek palaukę, išgirdom tuoktuvių giesmę. Klausimas, ar dukrai, ar mums labiau buvo wow  akimirka. Tokio dalyko nei suplanuosi, nei užsakysi. Šeimininkė, pas kurią gyvenome, pasakė jog čia jų tikrai dažnai sutiksi ir pamatysi.

Tiesa, važiuodami į sodybą, gavome ir pirmąją, važiavimo Suomijos miško keliais, pamoką. Prasilenkdami su kitu automobiliu truputį pasitraukėme į šoną ir… pakibome ant automobilio dugno. Pasirodo, jei yra kuolelis, jis yra ne veltui J Kelkraščio čia nėra, yra duobė. Likusioje kelionės dalyje, kitų automobilių taip draugiškai nebepraleidinėjom, ypač neaiškiais siaurais keliukais.

Nakvynės vieta

NUOSTABI. Ji visu 150% atitiko mūsų lūkesčius. Šeimininkai augina arklius, ponį. Jais galima jodinėti. Šunys – atskira tema. Dukra su jais žaidė, niurkė ir dūko. Smagu buvo dalintis bendra virtuve bei svetaine su šeimininkais, kitais svečiais. Prie pusryčių stalo susipažinome su prancūzėm, šveicarėm. Tad pusryčiai tikrai nebuvo nei greiti, nei tyliai valgant kiaušinienę nudelbus akis į stalą.  Namie pagalvota ir apie vaikus. Dukra turėjo knygelių, kurias vakarais skaitėm, nesvarbu jog suomių kalba, ir nesupratau ką skaičiau J svarbu dukra suprato ir jai tiko. Taip pat buvo stalas, kuris, atidarius, pilnas žaislų. Ramiai galėjome pusryčiauti ir bendrauti su kitais, kol dukra buvo užsiėmus šunimis ir žaislais.

Grilio vieta, puiki vieta – Jurtos stiliaus (net nesu tikra dėl to kaip ją vadinti reikėtų) turi užuovėją, nešalta, ir nesi prasmirdęs dūmais bei turi laužą. Tad mes ten leidome vakarinį laiką.

Korouoma Nature Reserve Trails – Nationalparks.fi

6 km trasa puikiai įveikiama nepilnai 5 m vaikui. Visą atstumą nuėjo pati, su keliais paskatinimais. Šioje facebook grupėje buvau sulaukus patarimų kaip motyvuoti vaiką, kai jis nebegali ar nebenori – tai skauda kojytes, tai rankytes tai opapa stadija. Viena mama rekomendavo ieškoti lobių, tad mes ėjome ieškodami (vis sugalvodavom ko ieškom). Kai jau pritrūko energijos gelbėjo hematogeno gabalėlis, kurį mama “netyčia” rado kišenėje.

Prieš pradėdami eiti, stovėjimo aikštelėje sutikome “katėmis” bei lazdomis ir su kuprinėmis “apsiginklavusių “  turistų grupeles. Galvojome – ups… gal neinam, gal čia ne su vaiku eiti, jei jau taip kiti pasiruošę. Tačiau praėjus trasą taip ir likom nesupratę kam ten reikėjo kuprinių, kam tos lazdos ir “katės”. Po žygio laukė “puota” ir čia vėl gelbėjo maisto lagaminėlis. Karšta kakava, kuri buvo pažadėta, jei nereikės opapa,  tėvams kava  bei užkandžiai.

Wildlife park – Ranua Resort

Kuo sužavėjo šis zoogijos sodas, tai jog visi gyvūnai yra vietiniai. Dukrai paliko įspūdį vilkai. Natūralioje aplinkoje juos tikrai labai sunku pamatyt. Ilgai buvom apsistoję ties vilkų aptvaru. Su vaikais tikrai verta apsilankyti ir neskubant. Na, o man padarė įspūdį pelėdos. Tokių didelių nebuvau ir pati mačius.

Šią vietą pasižymėjau, kaip „must visit“ kitai kelionei – Žvejyba Suomijoje.

Arktikum

Taip pat labai rekomenduotas ir pasiteisinęs muziejus. Mūsų kelionės planas pasibaigė ties šia vieta… O toliau viskas buvo palikta improvizacijai… Articum muziejuje tikrai paliko įspūdį Samiai, jų kultūra. Bendrai buvo nuspręsta keliauti link Inari, kur buvo Samių muziejus.

The Sámi Museum – Siida

Tikrai vertas aplankymo ir laiko muziejus, labai daug informacijos. Dukrai labiausiai patiko jų drabužiai 😀

Po muziejaus pagalvojom, kad esame netoli  Nordkapp (visitnordkapp.net). Kažkada planas buvo jį aplankyti.  Tad pagalvoję – kada, jei ne dabar, pasukom link jo.

Nakvynės vietos

Kaip tikriausiai supratot, neturėjom. Giliai vylėmės, kad kur nors rasim, o ir kelionių patirtis rodė, kad jei ką – visuomet žmonės priims. Keliaujant visuomet apie 17 h pradedame ieškoti nakvynės vietos, tikslas yra apie 19 h jau turėti vietą. Kadangi Bookingas nieko nerodė, Airbnb irgi nesužavėjo savo pasirinkimais, pabandžiau patikrintą metodą – tiesiog google maps pasižiūrėti. Ir netoli mūsų buvimo vietos aptikau pagal nuotraukas tai, kas galėtų būti tai ko ieškom.   Tad mūsų nakvynės vieta buvo  – Wild Caribou.  Manau, jog suradom žmones, su kuriais tikrai turime daug ką bendro. Vakaras tikrai neprailgo besišnekučiuojant apie bendrus hobius, bei leidžiant laiką kartu. Daug bendrų temų ir pomėgių. Jų auginami 12 šunų buvo proga ir draugija man, o dukra atrado vištas. Niekaip negalėjau ištraukti jos iš vištidės. Nesustodama lesino iš rankos. Ryte kuo puikiausiai pusryčiams „suėjo“ kiaušiniai, kuriuos pati susirinko iš vištidės. Miesto vaikui – kaimo pramogos J

Ryte mus pasitiko stirnos, nors gyvūnai natūralioje aplinkoje nėra dukrai naujiena ar kažkas wow, bet tikrai buvo smagu stebėti stirnas pusryčiaujant, juolab jog jos apie 20 m. atstumu sau ramiai taip pat pusryčiavo. Šeimininkai minėjo, jog atklysta ir briedžiai. Tai pat elniai, kai jie būna paleidžiami į laisvę, pasibaigus žiemos sezonui.

Beje, prieš keliaujant daug kas buvo minėję, kad sutiksiu daug elnių kelyje ir turėčiau jų saugotis. Tad šeimininkų pasiteiravau – kur dingo Elniai.  Pasirodo, žiemos sezonui juos surenka „gamtos mylėtojai“  (nesu tikra kaip teisingai versti). Kiekvienas elnias turi savo savininką žiemos metu.

Šia vietą, taip pat pasižymėjau kaip tą, į kurią būtinai sugrįšim kitos kelionės metu. Nes čia tikrai yra ką veikti ir vieta nuostabi.

Nordkapp (visitnordkapp.net)   Pasiplanuoti reikia bent 2 val. Manau tikrai žinomas lankytinas objektas. Vaikams gal ne tiek įdomu,  mažąjai muziejus patiko.

Šunų kinkinių varžybos – verta pamatyti

Bevažiuojant link Nord cap‘o prisiminiau jog buvau radus info apie šunų kinkinių varžybas ir buvau įsitraukus į sarašą „būtų smagu aplankyt“.  Pasižiūrėjus, internete pamačiau, kad kaip tik kitą dieną startuoja jauniai, o mes esame netoli starto vietos, tad tikslas buvo aiškus –  Atlas miestelis.

Tiesa, neįvertinau vieno, kad tai tikrai didelis renginys ir viešbučiai tikėtina bus rezervuoti.  Bookingas rodė tik viešbutį, kurio nakvynės kaina 350 eur – 450 eur. Švelniai tariant, tai nebuvo tai, ko ieškom. Tad nusprendėm, kad čia visada spėsim. Kempingai ir dauguma žvejų namelių dar nedirba, nes ne žvejybos sezonas. Tad pabandžius perskambinti porą paprastesnių viešbučių, supratome – bėda. Šį kartą gelbėjo Airbnb ir laimingas atsitiktinumas. Valandą prieš Airbnb buvo tuščia, tačiau vienos moters planai pasikeitė ir ji “atidarė” kambarį nuomai, nors jau buvo nusprendus, kad išvyksta. Ir mes vėl turime kur nakvoti. Plius, nauja nuostabi pažintis. Šeimininkė pasitaikė bendraujanti, daug papasakojo ką aplinkui verta/ neverta aplankyt/ pamatyt.

Šunų kinkinių varžybas tikrai bent kartą verta pamatyti. Esu skaičius knygą apie tokias patirtis, man buvo ypač įdomu pamatyti tai iš arti, pakalbinti dalyvius.  Dukrą vos iškrapščiau iš renginio, nes dar ir dar buvo negana. O mums jau reikėjo keliauti toliau.

Safaris gamtoje

Tad jau gero-o-okai vėlyvą popietę patraukėm link Suomijos. Pakeliui turėjome neplanuotų trikdžių. Tad mūsų kelionė vietoje navigacijos žadamo 3 h laiko, užtruko 5 h. Supratome, jog numatyto miestelio nepasieksim.  Jau buvo tamsu, ėmiau ieškoti nakvynės vietos, o jos vėl nėra, nes kaip tyčia pasitaikė atkarpa, kur nei turistinių miestelių, nei didesnių lankytinų objektų nėra. Ir kadangi ne sezonas, dar nedirbo dauguma kempingų. Kaip tyčia internetas apskritai atsisakė egzistuoti. Kol ieškojom kur sustoti bent kiek kojas pramankštinti, galvą pravėdint, pamatėm šalikelėje baltą elnią. Kaip neapsisuksi – juk retai tokį tenka matyti, o gal ir apskritai nesam matę. Plius medžiotojo smalsumas nugalėjo. Kol apsisukom kelyje, kol susiorientavom, jau žiūrim trys stovi. Tuomet vyras įjungė atbulinį bėgį, o jis “pyyyyppp”. Už mūsų dar keli elniai.  Mums tai nuotykis, dukrai irgi patiko – o ko ne safaris.

Nusprendėm važiuoti dar 30 min kol kažką rasim. Jei ne – tiesiog pasibelsim į pirmo namelio duris. Ne kartą taip kelionėse esam darę. Pakeliui atsigavo ir internetas. Google maps rodė neaiškų motelį, bet pasirinkimo didelio neturėjom, tad tiesiog rezervavau daug negalvodama. Atvykus, po 10 min nuo rezervacijos, nuėjus prie durų ir užėjus, pamatėm nustebusią moteriškę, kuri jau ruošėsi namo. Ir vėl sėkmė – pasirodo jie priima žmones iki 19 val, o dabar jau 21 val. Ji tiesiog liko darbo vietoje, nes turėjo veiklos. Ir vėl mums pasisekė.

Pramogos vaikams ir tėvams

Kita dieną patraukėm link  Opening Hours of the SnowCastle of Kemi Area – Experience365. Mums įspūdžio nepadarė, bet turintiems vaikų – 150% rekomenduoju. Lauke taip pat yra nemokamos pramogos ir čiuožyklos.  Čia praleidom nemažai laiko. Duoklė dukrai. Tiesa, čiuožėm ir patys – visai smagu, ir žmonių tikrai minimaliai buvo.

Vėliau sekė meno galerijų lankymas – per daug nesiplėsiu, nes čia jau buvo duoklė tėvams, dukros nelabai sužavėjo. Tampereen taidemuseo – Tampereen kaupunki ir kt.

Būnant Suomijoje TV rodė filmukus apie Mumius, gyvenant pas šeimininkus radome knygučių Mumių tema,  o ir aš sentimentus iš vaikystės turiu  – buvo nuspręsta aplankyti Mumių muziejų, esantį Tamperėje.

Nakvynės privalumai ne viešbutyje

Pamažu judėjome link Lietuvos. Ir vėl,  važiuodami pamatėm mažytę ir nublankusią iškabą B&B. Tiesiog nežinau kodėl, nes dar buvo tikrai palygint anksti,  bet nusprendėme pasiklausti ar turi laisvą vietą.  B&B Rosenberg | Aamiaismajoitus | Bed and Breakfast (rosenbergbandb.com) Privalumai apsistojant ne viešbutyje – jog vaikas tikrai ras veiklos. Ramiai išbūti dukra nesugeba. Energijos daugiau nei abu tėvus kartu sudėjus. O čia… laukas visas jos. Tad veiklos belekiek. Ir kasė olą sniege, voliojosi po sniegą, ir nuo kalniuko čiužinėjo ir t.t.  O mes ramiai sau grilinom mėgaudamiesi žvaigždėmis, laukdami Šiaurės pašvaistės ir tiesiog būdami. Plius, Suomijoje kelionė ne kelionė, jei nepabūsi saunoje. Tad ir čia mes nepraleidom progos.

Kitą dieną nieko ypatingo nežadėjo. Važiavome toliau link Helsinkio. Pakeliui aplankėm kelis muziejus, mums jie įspūdžio nepaliko, tad nesidalinsiu. Tiesiog stojom visur,  kas bent kiek patraukė akį Google maps.  Tokiu tempu keliaujant navigacija rodė, kad Helsinkio mes tikrai nepasieksim ir laikas ieškotis nakvynės vietos. Tiesiog atsidariau Booking ir ieškojau kas yra arti mūsų lokacijos. Akis užkiuvo už Guesthouse Solbacka Iittala, Hemenlina – atnaujintos 2024 m. kainos (booking.com)  Rodos nieko ypatingo. Pasirinkau, nes arti traukinių stoties, tad su dukra galėsime eiti stebėti traukinių. Plius, vyras galės lauke grilinti. Tik atvykus sužinojau į kokį miestelį atvykom ir kur apsistojom.

Namas su istorija

Tikriausiai dauguma žinot stiklo gamintoją –  IIttala. O šis namas kažkada priklausė šiai gamyklai.  Buvo svečių sauna – svečių namelis. Ir vėl sauna – mes progos ir  vėl nepraleidom. Šeimininkai viskuo pasirūpinį. Net ir stalo žaidimais. Ir veiklomis vaikams. Tad vakaras praėjo bežaidžiant stalo žaidimus visai šeimai drauge.

O ryte laukė apsilankymas  Iittala Village .   Gamykloje yra galimybė stebėti patį gamybos procesą iš tam skirtos pakylos. Visiems buvo įdomu. Pats gamybos procesas nuo… iki. Tikrai netrumpai užtrukome.  Vienoje vietoje yra ir muziejus, ir gamykla, ir parduotuvė ir šokolado mažas fabrikėlis. Tad veiklos tikrai yra.

Suomen Lasimuseo – ši muziejų buvau kažkada seniai pasižymėjus. O kadangi jis buvo pakeliui – aplankėme.  Dabar jau galiu pasakyti – privalu jame apsilankyti J Ypač, jei prieš tai buvote Iittala gamykloje.

O šalia šio muziejaus yra ir  Suomen Metsästysmuseo – The Hunting Museum of Finland (metsastysmuseo.fi) . Su vyru medžiojame, tad nesusilaikėm neužsukę J Tikrai vertas dėmesio muziejus.

O toliau… toliau nieko ypatingo. Turėjau dar iš Keliaujančių mamų grupės pasižymėjus objektų Helsinkyje, bet nusprendėm atidėti kitam kartui. Ir vėl palikom viską likimui – jei spėjam į keltą, į kurį dar nė bilieto neturim, tai spėjam. Nespėjam – liekam Helsinkyje ir keliaujam į pasižymėtus objektus. Vos vos, bet spėjom. Kelionė artėjo į pabaigą…”

Ačiū mamai Tomai už išsamų pasidalinimą įspūdžiais.

Pasidalinti savo kelionėmis, pasitarti jas planuojant ar ieškoti įkvėpimo kviečia www.keliaujanciosmamos.lt

Su vaikais Lietuvoje

Keliauji užsienyje su vaikais?

Mamos savo patirtimi apie užsienio keliones dalinasi čia: Keliaujančios mamos (apie užsienį)

Kartu keliaujame, pramogaujame, dalinamės nuolaidomis: KM Klubas 

Nenori praleisti įdomių kelionių istorijų su vaikais? Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį.

#uganda #afrika #lankytinosvietosugandoje #keliaujanciosmamos #kelionessuvaikais

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

YouTube
LinkedIn

Mūsų parduotuvės asortimentas