Į Aliaską per Niujorką ir Sietlą su vaiku – misija įmanoma!

Karantinas, gali uždaryti mus namuose, bet svajonių ir prisiminimų niekas negali atimti, todėl dalinamės Keliaujančių mamų prisiminimais ir vykusiomis kelionėmis. O šiandien pristatome mamos Gretos Parker prisiminimais iš tikrai ypatingos kelionės su nedideliu mažyliu ji pasiekė net Aliaską. Tai bent kelionė….Kaip sekėsi kelionė? Ar lengva buvo prisitaikyti prie laiko skirtumų su mažyliu? Ir kaip sekėsi kelionė? Apie viską plačiau pačios Gretos pasakojime.

2020 metai sukrėtė visus- įvyko kažkas netikėto ir neplanuoto. Mūsų šeima tikrai šiuo metu svarstytų ir planuotų ateinančias atostogas. Dabar neaišku kaip ir kada viskas pasibaigs. Bet turim laikytis visų rekomendacijų, būti stiprūs ir tikėtis geriausio! Tik galiu prisiminti mūsų smagią šeimos vasaros kelionę į JAV. Ir taip, mes ir vėl keliavom su vaiku. Tai buvo savotiškas Mato pirmojo gimtadienio atšventimas, šeimos “reunion” ir įžengimas į naują etapą- “todler’ystę”. Tik noriu padrąsinti kitus, kad viskas yra įmanoma! Žinoma, keliavimo stilius pasikeičia, bet prisiderinus prie vaiko poreikių galima pamatyti ir patirti nemažai nuotykių, tik dar labiau išmoksti lankstumo.

Europoje skraidėm pagrinde pigiomis oro linijomis, kur net neleidžia priority su 7 savaičių vaiku ir panašūs triukai. Kelionės su didžiosiomis avialinijomis arba tiesiog ilgi skrydžiai “is a gamechanger”. Be klausimų ar prašymų, šeimos su vaikais praleidžiamos, visas “staff‘as” be galo draugiški ir paslaugūs. Be daugelio žaisliukų dovanėlių (tarp kurių gavome ir piloto sparnų ženkliuką) geriausias dalykas buvo baby bassinet. Tai kelioninė lovytė, kurią pritvirtina priešais tave ant sienos ir gali pamigdyti vaiką. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekviena oro linija turi skirtingą kiekį ar svorio/ ūgio apribojimus toms lovytėms. Rekomenduočiau prieš skrydį pasidomėti, ar nereikia papildomos rezervacijos.

Stabtelėjimas nuostabiajame New York‘e arba gyvenimas kaip filme

Pirmasis mūsų sustojimas buvo New York. Apsistojom nuostabiajame Bruklino rajone ir visos viešnagės metu jautėmės lyg filme ar mėgstamiausiame seriale. Dėl laiko skirtumo visi atsikeldavom 5val. ryte ir išeidavom aplenkdami minias ir vasaros karštį. Pietų miegelis išpuldavo arba parke, arba bohemiškame Airbnb bute.

Po kiekvienos dienos būdavo sunku patikėti kiek kilometrų suvaikščiodavom. Gėrėm kavą DUMBO kvartale grožėdamiesi dangoraižių panorama, ėjom per Bruklino tiltą (kuris stebėtinai buvo ganėtinai ilgas, nes prasideda jau virš miesto ne tik virš upės), įžengus į Manhetan’ą iškart užvertėm galvas aukštyn- nustebino kiek daug ArtDeco stiliaus pastatų, man atrodė, juk ten- tik stikliniai modernūs dangoraižiai. Sustojome prie 911 memorialo, pražingsniavom pro Volstryto vilkus, pamojavom panelei Laivės saloje. Nepraleidom progos paragauti beigelių centrinėje stotyje ir paieškot ryškiausios reklamos Times square. Tada užsikėlėm į 70 Rockefeller Center aukštą patikrinti, kur dar nenuėjom ir įžengę į centrinį parką, neatsistebėjom šio miesto kontrastu. Daugelis rekomendavo Top of the Rock dėl trumpesnių eilių ir papildomos progos pasigrožėti Empire State Building. Šiame etape pagrinde visur vaikščiojome pėsčiomis arba kelis kartus grįžome metro, supratę kaip toli nupėdinome. Daugelyje stotelių yra liftai arba nesunkiai nusinešdavom vaiką vežimėlyje laiptais. Po 3 puikiai praleistų dienų New Yorke patraukėme toliau.

Ilgas persėdimas Sietle

Our next stop is … ilgas persėdimas Seattle. Greituoju traukinuku nuvykom iki Pike Place Market (seniausias iki šiol dirbantis JAV turgus) ir užsisakėm populiaraus super skanaus clam chowder (tirštos moliuskų sriubos). Pasirodo tame restorane, užlipus į antrą aukštą pro langus atsivėrė uosto ir Ramiojo vandenyno vaizdai ir buvo filmuotas filmas su Tom Hanks. Kaip visada po pietų ieškojom žalios oazės poilsiui- kas gulinėjo, kas lakstė ant žolytės prie Space Needle TV bokšto. Ir štai jau laikas skristi toliau!

Pagaliau- Aliaska!

Nusileidome vidury nakties ir supratom, ką išties reiškia ta baltoji naktis. Saulės nėra, bet visą laiką ganėtinai šviesu (sakyčiau primena akimirką iškart po saulėlydžio porai valandų ir tada vėl teka). Pagaliau įvyko pilnas šeimos reunion po kelių metų- visi: 11 suaugusių, 6 vaikai, 2 šunys, 3 katės, 6 antys ir 10 vištų apsistojome kartu Fairbanks name (full house). Kartu su šeima užsiėmėme įvairiomis veiklomis aplink: plaukėm garlaiviu, aplankėm Chena kaimą, kuriame vyko edukacinė programa apie vietinių žmonių gyvenimą, pasiruošimą žiemai, čia ragavom tikriausiai pačios skaniausios rūkytos lašišos. Iš visų dienų didžioji dauguma buvo apie 30 laipsnių šilumos ir lijo tik vieną dieną. Tai nutiko, žinoma, kai nuvykom Denali nacionalinį parką ir debesys paslėpė aukščiausią Šiaurės Amerikos kalną. Maybe next time.. Buvom išmokyti kasti, o gal tiksliau išsiplauti auksą ir parsivežti gabalėlį Aliaskos. Mirkom karštosiose natūraliose srovėse ir neaplenkėm ledo muziejaus su Appletini ledinėje taurėje.

Kiekvieną dieną už maistą buvo atsakinga kita šeima, kibinai ir koldūnai vėl sulaukė didelio pasisekimo. Paskutinę dieną, prieš išskrendant daliai šeimos, surengėme united 1st birthday vakarėlį Joseph ir Matui. Pirmą kartą Mato smash cake nedomino, antras kartas nieko nepakeitė- mito nesugriovėm. Kitą dieną pasidalinom į dvi grupes: vieni skrido namo, o kiti išvyko į kelionę automobiliais per valstiją į pietus link vandenyno.

Aliaska automobiliu

Tada prasidėjo “road trip” trimis automobiliais po Aliaską. Tūkstančiai kilometrų ir besikeičiantis peizažas: nuo amžino įšalo žemės su krūmokšniais, paparčių džiunglių iki ledkalnių viršukalnių ir vandenyno pakrantės. Šįkart pasisekė su oru, tai pamatėm daugiau Denali parko kalnų bei kitų “desktop’o” vaizdelių. Aplankėme Talkeetna miestuką su senovinio stiliaus namukais, bet labiau turistines su daug suvenyrų parduotuvių. Gražu pažiūrėt, bet pilnai užtenka sustoti kavos pertraukėlei. Wasila buvo mūsų nakvynės taškas kelioms nakvynės ir vakarais nepraleisdavom progos apsipirkti (Target is our best friend). Ta prasme, Amerikoje vaikiški rūbeliai tiek geresnės kokybės, tiek pigesni. Šokas! Seward– miestas įlankoje su įspūdingu uostu ir kalnų panorama. Grįžtant sustojom laiko nepaliestą Hope miestelį su nerealia aura. Matas ir kiti vaikai apsirgo, todėl kelionė buvo ne iš lengvųjų. Supratau, kad man tikrai paprasčiau perskristi per Atlantą su vaiku nei jį įkalinti auto kėdutėje tūkstančiui kilometrų. Bet su daug sustojimų ir įvairiais žaidimais įveikėme šį etapą. Teko pravažiuoti tokias vietoves, kur grynai in the middle of nowhere ir jokio ryšio- gelbėjo racijos mašinose. Kita diena buvo skirta poilsiui ir pasiruošimui skrydžiams.

Tas ilgas kelias namo…

Prasidėjo mūsų ilgoji kelionė namo. Vieną dieną praleidome vaikščiodami po Seattle pakrantę ir uostą, miestą vėl labai paprastai už kelis dolerius pasiekiame traukiniu. O NYC pasitiko mus su karščiais, todėl išsinuomoję automobilį dienai patraukėme toliau nuo miesto – aplankėm smėlėtus Jones Beach ir Fire island paplūdimus. Prieš iškeliaujant atgal į Europą sustojome Coney Island su dideliu atrakcionų parku ir žymiaisiais Nathan‘s dešrainiais. Buvo nepaprasta šeimos kelionė su daug įspūdžių. Lūžo lagaminai, dingo vežimėliai, apsirgom ir t.t. Bet viskas galų gale išsisprendžia. Grįžę visi kritom miegoti ir gydytis. Jeigu su “jetlagu” susidorojome nuvykę ten pakankamai lengvai, tai Lietuvoje užsitęsė tai virš savaitės.. Žinoma pavargsti, bet po savaitės jau galvojau, kur toliau? Tada net nežinojau, kad spontaniškai susiorganizuosim rudens kelionę po Floridą ir Georgia valstijas. Apie tai – kitą kartą.

Šiek tiek kelionėje pagelbėjusių daiktų

Šioje kelionėje turėjome savo mylimą Mutsy Nexo vežimėlį, kurį visada atiduodavome į bagažą prie vartų (gate check). Tai buvo išsigelbėjimas oro uostose ir miestuose, kada vaikas nusnūsdavo šešėlyje, tau rankos nenutirpdavo ir galėdavai pasidėti daiktus į vežimo krepšį. Taip pat pasiėmėme nešyklę atsargai. Panaudojome tik kelis kartus. Mūsų vaikas jau buvo pradėjęs vaikščiot, todėl pailsėjęs labai norėjo lipti iš vežimo. Galbūt ir todėl, kad turėjome tiek daug pagalbinių rankų, kurios noriai panešdavo Matą.. J Buvau prisipakavus sauskelnių, tyrelių (labai pasiteisinusios spaudžiamos grūdinės košytės) ir pieno mišinuko miltelių, kad pakaktų skrydžiams ir pirmoms dienoms JAV, o tada jau išmėginom vietinius produktus (koks ten didžiulis pasirinkimas visko vaikams ir ne tik!).

Ar buvo verta? Tikrai taip!

Kelionė vyko liepos mėnesį 16 dienų. Didelis pliusas buvo geras oras (kartais ir per karšta) ir sumažėjęs žmonių skaičius miestuose- ATOSTOGŲ metas. O Aliaskoje nesibaigianti diena leido pasidžiaugti daugelio vietovių vaizdais, kurių keliai dėl sniego vėliau uždaromi arba nepravažiuojami. Kitą kartą norėčiau daugiau laiko skirti vandenyno pakrantėje aplink Anchorage ir Seward. Visada buvau didesnė fanė kalnų ir vandens kombinacijos. Bet pravažiuoti ir stebėti besikeičiantį Aliaskos peizažą buvo tikrai verta.
Labai tikiuosi, kad netrukus grįšime visi į senas vėžes ir galėsim planuoti ateities keliones. O dabar džiaukimės vienas kito kompanija, saugokime kitus ir stenkimės pasidalinti pozityvu.

Visada prašau rašykit, klauskit- atsakysiu! Pridedu mūsų kelionės akimirkų – Instagram.

Naujausi įrašai

PRISIJUNK!

Didžiausią Lietuvoje keliautojų su vaikais bendruomenę gali rasti ir prisijungti patogiausiose socialinėse platformose.
Turi klausimų – KLAUSK! Nori pasidalinti patirtimi – RAŠYK mums! Turi idėjų – SUSISIEK!

Instagram
YouTube
Meniu