Ar esate sulaukę komentarų, kad su vaikais nederėtų keliauti vienur ar kitur? Kopti į kalnus, eiti į žygius, keliauti į šiek tiek pavojingesnes šalis? Mama Laura taip pat susilaukė, bet jos tai nesulaikė kopti į Egipte esantį Mozės kalną!
Taip pat skaitykite, ką reikia pasiimti, leidžiantis į kelionę su vaikais: Patarimai keliaujant su vaikais: ką pasiimti? – Keliaujančios Mamos (keliaujanciosmamos.lt)
Susilaukiau pamokymų
Kai dar prieš skrydį į Sharm El Sheikh parašiau užklausą dėl kopimo į Mozės kalną, susilaukiau pamokymų ir pasisakymų, kad su vaiku tai neįmanoma. Na, bet žinant mane, visada sakau su vaiku viskas įmanoma jeigu yra pakankamai noro. Na ir šiuo atveju pasiruošimo, visa kita tiesiog vidiniai įsitikinimai. Svarbiausia pasidaryti namų darbus ir nelipti į kalną aklai.
Todėl dalinuosi savo patirtimi
Mozės kalnas tikrai nėra tiesiog romantiškas pasivaikščiojimas, ne veltui žmonės ten leidžiasi į piligriminį žygį. Sakoma, įveikę visą kelia – įveikia visas savo nuodėmes. Mozės kalnas (Sinajaus kalnas) – 2285 m. aukštyje esanti viršukalnė Egipte. Šiam žygiui tikrai reikalingas fizinis pajėgumas, ypač vyrui, nes visas 7 val. būtent jam reikės nešti vaiką.
Žygis prasideda naktį, mes pradėjome lipti apie 2.30 val. keliaujant keliuku aklinoje tamsoje, pasišviečiant tik prožektoriumi ( rekomenduoju turėti geresnį savo, lipti bus daug lengviau). Ne visi gidai duoda prožektorius, tai atsarga gėdos nepadarys. Apsirenkite svogūno principu arba termo rūbais. Nes lipant į kalną tikrai sukaisite, bet pasiekus laiptelius temperatūra siekia minusą, o real feel tikrai dar didesnį, nes prisideda vėjas. Laiptukai tikrai slidūs.
Asmeniškai aš ten išgyvenau didžiausia lūžio tašką
ir akistatą su savo baimėmis. Visas kopimas į kalną užtrunka 7 val. (pirmyn ir atgal) su maždaug keturiais sustojimais atsikvėpti. Ilgiausias sustojimas prieš pat saulėtekį ir šiek tiek apšilti. Pledą galima išsinuomoti , kaina 3-4 doleriai, arbatos kaina 2 doleriai, visokių užkandukų galima taip pat nusipirkti. Bet nepasidarykite sau „dramblio paslaugos” nes suvalgius kokį snickers bus tik sunkiau lipti.4 Apie tai daugiau mano vyras galėtų pakomentuoti, kaip atletinio rengimo treneris.
Atvirai, džiaugiuosi, kad į kalną lipome naktį
ir nemačiau, kur reikės lipti, nes taip psichologiškai lengviau. Leidžiantis tikrai yra lengviau, nes jau matomi visi laiptukai, bet akistata gali būti su aukščio baime ir tikrai slidu lipt nuo kalno žemyn. Zuikį vieną kart pagavom, vis tik ir vaikas nešioklėje, o po kojom ypač reikia žiūrėti. Užlipus gaila nepamatėme to stebuklingo saulėtekio, bet patirtis tikrai neįkainojama su daug skirtingų jausmų. Faktas vienas – nusileidus apima didelis lengvumo jausmas. Ar kartočiau antrą kartą? Mums pakako vieno karto, bet tą vieną kartą patirti rekomenduoju. Tai tikrai kelionė į save. Kaip vyrui sakiau užlipus kartu į šį kalną: ,,visus kitus kalnus įveiksime.”
Jeigu būtų papildomų klausimų mielai atsakysiu! instagram @tavofinansugidas
Kviečiame aktyviai dalintis savo kelionių nuotykiais su vaikais žymint Instagrame @keliaujancios_mamos