Šeimos nuotykiai Indijoje

Kaip suplanuoti kelionę į Indiją su mažamečiu vaiku? Šiame straipsnyje – Audros šeimos patirtis, keliavusios daugiau nei 15 valandų į vestuves Indijoje kartu su dvejų metų dukra. Sužinosite, kaip ruoštis ilgam skrydžiui su mažyliu, ko tikėtis iš vietinės aplinkos, kultūros ir klimato, kaip sekėsi dalyvauti kelių dienų trukmės šventėje bei ką svarbu žinoti planuojant tokią išvyką su vaikais.

Vertinga mamos Daivos patirtis, keliaujant su ypatingais vaikais: Bulgarija: kitokia kelionė su vaikais (specialūs poreikiai keliaujant)

Nori konkretaus pasiūlymo SAVO šeimai, kurį parinks patyrusios turizme dirbančios mamos? Parašyk mums užklausą čia (kada, kur, su kokio amžiaus vaikais ieškai kelionės).

Pasakoja mama Audra:

Kelionės nuo kūdikystės

Kelionės visada buvo didelė dalis mūsų gyvenimo. Mama ir tėtis susitiko prieš 12 metų Danijoje, nuo tada mama pradėjo pažintį ir su tėčio gimtine – Nyderlandais. Gyvenimo aplinkybės taip sukrito, kad gyvenome dviejose skirtingose šalyse, tačiau meilė buvo stipresnė už atstumą. Taip kelionės tapo būtinybe ir įpročiu. 2022 metais mus aplankė didžiausias džiaugsmas – dukrytė Sofia Helena. Pirmą kartą Sofia Helena keliavo būdama 7 mėnesių, per Baltijos jūrą keltu, per Daniją, Vokietiją ir galiausiai aplankant senelius Nyderlanduose. Didelių kelionių (ypač lėktuvu) neplanavome pirmus dvejus metus, tačiau 2023 metų rugpjūtį gavome žinią, jog mylimiausia Sofios Helenos teta susižadėjo ir mes esame pakviesti į indiškas vestuves.

Savarankiška kelionė į Indiją su vaiku

Kelionės tikslas buvo vestuvės, tačiau tai buvo labai tolimas skrydis, todėl nusprendėme patyrinėti Indiją. Vestuvės vyko Džaipūre, Radžastano provincijos sostinėje. Nenorėjome keliauti į labai turistines vietas, kaip Agra ar Tadžmahalas, todėl nusprendėme aplankyti Goa. Kelionę suplanavome patys, nesikreipdami į agentūras. Pirminis planas buvo skristi per Stambulą, nes Turkish Airlines siūlo paslaugą: jeigu laukimo laikas ilgesnis nei 5 valandas, galima pasirinkti nemokamą nakvynę arba ekskursiją po Stambulą, aplankant žymiausius lankytinus objektus. Tačiau kaina nebuvo tokia patraukli kaip LOT, todėl galiausiai skridome iš Vilniaus į Varšuvą.

Varšuvoje skrydis buvo atidėtas 4 valandoms, ir visą dieną praleidome Sopeno oro uoste, tačiau nebuvo labai nuobodu, nes ten buvo įrengtos kelios žaidimų aikštelės ir žaidimų kambarys skrydžių laukimo zonoje. Sofia Helena turėjo kur išlieti energiją ir nekantriai laukė, kada mes skrisime „dideliu dideliu lėktuvu“. Skrydžius specialiai pasirinkome nakčiai, kad būtų mažiau nuobodulio lėktuve.

Kultūrinis šokas Indijoje

Nusileidę 5 valandą vietos laiku (+4 valandos) Delio oro uoste, patyrėme pirmąjį kultūrinį šoką – miestų dydis, žmonių gausa ir nerealus smogas (rekomenduoju veido kaukes ir daug dezinfekcinio skysčio). Oro uoste mus turėjo pasitikti vairuotojas ir nugabenti į Džaipurą (5 valandos kelio mašina nuo Delio). Pirmoji pamoka: netgi susitarus konkretų laiką, viskas vėluoja bent 30 min. Tai tiesiog indų gyvenimo būdas. Po nedidelio streso ir pagalbos, kuri kainavo 100 rupijų, mes suradome savo vairuotoją ir iškeliavome į Džaipurą.

Maršrutas Indijoje – pirma diena

Gamtos grožis tiesiog kvapą gniaužiantis! Vykome senuoju Agros keliu, apsuptu fantastinio grožio kalnų ir išlikusių gynybinių įtvirtinimų. Sustojome papietauti, tačiau nuo karščio ir nuovargio po kelionės norėjosi tik greičiau pasiekti viešbutį. Pakankamai greitai atkeliavome į senąją Radžastano sostinę Amer. Ji turi ilgą ir labai turtingą istoriją bei Amer fortą, buvusią karališką rezidenciją ir dramblio rezervatą, kurį apžiūrėti užtrunka apie 5 valandas savarankiškai, su gidu – maždaug valandą. Amer fortas garsėja auginamais ir saugomais drambliais. Galima užsisakyti kelionę, kurios kaina svyruoja apie 70 eurų žmogui. (Vaikams dažniausiai nemokamai iki 3 metų arba už pusę kainos). Viešbutį užsakė jaunieji, todėl greitai įsiregistravome ir susiradome baseino zoną atsikvėpti po 26 valandų kelionės.

Kultūriniai skirtumai, kuriems geriau pasiruošti

Antrą viešbučio dieną iškeliavome pirkti tradicinių apdarų pirmąjai šventės dienai, kurią sudarė trys dalys – sutikimas, Haldi ceremonija ir sangvit vakarinė dalis. Čia ir prasidėjo mūsų nuotykiai bei tikrasis kultūrinis šokas. Pirmiausia, didžioji dalis stereotipų apie Indijos netvarką, nešvarą ir skurdą, deja, buvo teisingi. Pirmoji stotelė – Džaipurio pasididžiavimas – Mawhal rūmai, karališkoji rezidencija, dalis muziejaus ir veikianti induistų šventovė, dalis provincijos administracijos rūmai. Vienas mažas faktas apie eismą Indijoje – mūsų suvokiamos kelių eismo taisyklės taikomos kitaip, automobilio signalas yra svarbesnis už vairą. (Jei ką kankina migrena, rekomenduočiau profilaktines priemones, nes triukšmas nepakeliamas).

Laukiant nuotakos prie Mawhal, kad galėtume keliauti pirkti sario, prie mūsų priėjo apie 20-30 žmonių, ir visi norėjo nusifotografuoti su Sofia Helena. Po maždaug 10 minučių fotosesijų vietinė minia tapo tokia didelė ir entuziastinga, kad teko nerti į minią, bet pabėgimas gerokai palengvėjo susitikus su mūsų teta Milda.

Pirmoji stotelė po pietų – tikras indų turgus, kur keliauja vietiniai gyventojai. Vau! Žmonių, prekių ir prekybos šurmulio gausa, tačiau tai – autentiškas gyvenimas: mėsininkas, šalia naudotos automobilių dalys, sekantis – daržovės ir t.t. Didelis chaosas su sava tvarka, kurią visi supranta, išskyrus turistus (kurių ten vos keli). Pirkinių įsigijome tik kelias apyrankes iš labai mielos mergaitės – tai buvo labai įdomi patirtis.

Po Džaipurio centro turgaus patirties, buvome nuvežti su tuk-tuk į vietą, kur galėjome pasimatuoti ir išsirinkti mūsų kostiumus pirmąjai vestuvių dienai. Antrąją dieną – europietiški drabužiai, savo nuožiūra, o pirmąją dieną – rytinė Haldi ceremonija, visi turi dėvėti geltonus drabužius, vakarinė dalis – sangvit pastelinių spalvų, bet puošnius/ iškilmingus drabužius su daug papuošalų.

Laisvą laiką skyrėme turistavimui

Pasiruošę vestuvėms, galėjome daugiau laiko skirti turistavimui. Paskutinę laisvą dieną prieš vestuves iškeliavome į Amer fortą, kuris buvo tik 5 minutės kelio nuo mūsų viešbučio. Fortas stovi pačioje kalno viršūnėje, galima lipti laiptais, nuo kurių atsiveria įspūdinga panorama ir kalnų grožis, arba pasirinkti kelionę džipu, ryte ir drambliais į patį fortą. Mes mėgstame vaikščioti, todėl tai buvo labai gera treniruotė +35 laipsnių karštyje.

Patys fortai turi ilgą ir turtingą istoriją. Tai viena iš tų vietų, kur 1000 žodžių neperteiktų vieno žvilgsnio – šventyklos, karališkos rezidencijos ir buvusi nenupasakojama prabanga. Vienoje šventykloje Amer forte Sofia Helena gavo induistų vienuolės palaiminimą. Moteris mums pasakojo, kad Sofia atrodo kaip viena iš Krišnos reinkarnacijų, tačiau mes taip ir neįsiaiškinome, kaip ten iš tikrųjų yra su tom reinkarnacijom…

Indiškos vestuvės

Vestuvių diena – chaosas, tačiau, kaip man paaiškino, tai tiesiog būtina dalis bet kokios šventės. Pirmiausiai svečių sutikimas su tradiciniais kostiumais vilkinčiais šokėjais ir muzikantais, kurie visiems svečiams surengia pasirodymą. Jaunųjų tėvai pasitinka visus svečius, dovanoja gėlių girliandas, karolius, vyrams – tradicines kepures, o moterims – piešia rankas su chra. Sofiai Helenai ši dalis ypač patiko, kaip ir nesibaigiantys šokiai bei muzika. Jaunavedžiai atkeliauja paskutiniai, ir visi vestuvių svečiai juos pasitinka ovacijomis, šokiais ir muzika. Visa tai užtrunka apie 2 valandas. Po to – lengvas atokvėpis su gaiviniais gėrimais.

Po ceremonijos – bendri pietūs, ir poilsis iki vakarinės dalies – sangvit. Sangvit – tai pasilinksminimas, pradžia – tėvų palinkėjimai ir sveikinimai jauniesiems, jaunųjų palinkėjimai ir padėka svečiams, kvapą gniaužiantis tradicinių Radžastano šokėjų pasirodymas. Vėliau visi vestuvių dalyviai turėjo pasiruošti pasirodymams ir juos atlikti scenoje, taip įtraukiant svečius į programą. Labai maloni ir smagi tradicija, šokome ir linksminomės iki vėlyvos nakties.

Antra vestuvių diena mažiau formali, vidurdienį – torto pjovimo ceremonija, lengvas pabendravimas, vakare – pobūvis ir dovanų teikimas jauniesiems, vainikuojant viską fejerverkais.

Po indiškų vestuvių – tikros atostogos su indiškais nuotykiais

Kelionės misija įvykdyta, galime pradėti atostogas ir keliauti į Goa. Dvi dienos iki skrydžio gavome el. laišką, kad viešbutis, kurį užsisakėme per Booking.com, buvo atšauktas, nebent sumokėtume visą sumą iškart. Patys to nežinodami pakliuvome sukčiams, tačiau laimei suveikė kreditinės kortelės apsauga ir pinigai nebuvo nuskaityti, tačiau likome be viešbučio. Teko mobilizuotis, nes pasirodo tokios pasaulinės platformos kaip Booking.com ir Uber Indijoje pilnos sukčių skelbimų. Nenorėdami rizikuoti, užsisakėme gerai žinomą tinklinį viešbutį tiesiog per jų platformą, pakeisdami pietinę Goa dalį į šiaurės Goa, kur labiau keliauja vietiniai turistai nei užsieniečiai.

Skrydis į Goa turėjo vykti kitą dieną po vestuvių 7:45 ryte. Mūsų iš anksto užsakytas Uber taip ir nepasirodė. Po 45 itin įtemptų minučių naktinis durininkas suorganizavo savo pusbrolį, kuris mus nugabeno į oro uostą laiku. Skrydis iš Džaipūro į Goa su Indigo oro linijomis (vietiniams skrydžiams labai rekomenduoju, kainos ir kokybės santykis kaip „Norwegian Airlines“) į saulėtąją Goa. Atvykus, teko rimtai ieškoti veikiančio bankomato, nes dauguma Europos/Vakarų bankų kortelių Indijoje neveikia, tad pagrinde naudojome grynus pinigus.

Papildžius piniginę ir suradus vairuotoją, kuris vėlavo 45 minutes, iškeliavome į savo viešbutį, esantį Calangute miestelyje. Goa – tikras tropinis rojus su kalnais, džiunglėmis ir baltojo smėlio paplūdimiais. Nors galbūt mamoms tai nebus labai aktualu, tačiau čia yra labai turtingas naktinis gyvenimas ir viena iš vandens pramogų mekų.

Tai nėra didelis miestas, tačiau jis apsuptas įspūdingų bažnyčių, kadangi Goa buvo portugališkoje įtakos zonoje. Ten yra daug katalikų bažnyčių ir vienuolynų. Pamatyti visas įžymybes užteks vienos dienos. Rekomenduočiau su vairuotoju, kaina už dienos ekskursiją su vairuotoju apie 2500 rupijų (maždaug 30 eurų).

Skrydis atgal truko ilgiau nei skrendant į Delį, tačiau dėl atidėto skrydžio Varšuvoje mes gavome labai patogų laiką – tik 1 valandą 45 minutes tarp skrydžių, todėl realiai iš vieno lėktuvo persėdome į kitą, ir po 24 valandų buvome gimtinėje.

Ši kelionė buvo žymiai įdomiau nei tik „beach resort“, pamatėme ir patyrėme daugiau nei pagal planą A. O nedidelis stresas atsipirko su kaupu įspūdžiais ir maloniomis emocijomis.

Dalinamės tikromis patirtimis

Jeigu ir jūs norite papasakoti apie savo keliones su vaikais, visada laukiame:

• Klausimams-atsakymams-diskusijoms „Keliaujančios mamos (apie užsienį)” facebook grupėje.
• Klausimams-atsakymams-diskusijoms Keliaujančios mamos (apie Lietuvą) – poilsis, pramogos, įdomybės!
• Taip pat kviečiame aktyviai dalintis savo kelionių nuotykiais su vaikais žymint Instagrame  @keliaujancios_mamos 

Nuorodos straipsnyje gali vesti į partnerystės puslapius.