Kelionė į Japoniją su vaiku gali atrodyti neįmanomas dalykas. Bet jei tai yra paties vaiko svajonė? Tuomet sėdi ir ieškai galimybių bei geriausių variantų. Taip atsitiko ir „Keliaujančios mamos” bendruomenės ir keliaujančių šeimų klubo įkūrėjai. Vilma su septynmete dukra Vasara dažniausiai keliauja su kitomis mamomis (taip aplankyta jau virš 20 šalių). Bet šįkart buvo pasirinkta mamos ir dukros kelionė. Bet kad nebūtų nedrąsu, nusprendėme jungtis į „Interlux Travel Lietuva” organizuojamą kelionę.

Foto: asm. archyvas

Apie dar vieną įkvepiančią kelionę skaitykite: Per Amerikos žemynus dviračiais. Su pametinukais ir palapine.

Mūsų kelionė į Japoniją su septynmete Vasara prasidėjo Klaipėdoje, kur užvėrusios namų duris sėdome į automobilį ir pradėjome savo daugiau kaip 24 val. trukusią kelionę iki viešbučio Japonijoje. Pagaliau pildosi svajonė aplankyti Tekančios saulės šalį! Nors dažniausiai keliaujame savarankiškai ir net susiorganizuojame kartu su kitomis mamomis ir vaikais į šaunią turistų grupę, šįkart kelionę rinkomės su kelionių organizatoriumi. Esame buvusios savarankiškai Azijoje anksčiau, bet Japonija atrodė ta šalis, kuri reikalavo preciziško pasiruošimo. Ir tikrai neapsirikome taip pasielgusios – Interlux Travel Lietuva kainos ir kokybės santykis nustebino gerąja prasme ir galėjome pasijausti kaip tikros turistės – viskas buvo suplanuota nuo A iki Z, o grupe rūpinosi net 2 gidai – lietuvis ir japonas.

Ką reikėjo pasiruošti Japonijai mums:

Asmens dokumentai (pasai), galiojantys ne mažiau kaip pusę metų po grįžimo iš kelionės;
Sveikatos draudimai (naudojamės kreditinės kortelės draudimu);
Pinigai – Japonijos jenas geriausia keisti atvykus oro uoste, kursas tikrai palankus: 1 euras apie 159 jenos;
Vizoms dokumentus užsipildėme lėktuve;
Telefonas, powerbankas, asmenukių lazda – nenutrūkstamam įspūdžių fiksavimui. Šiai kelionei rinkomės visiškai naują XIAOMI15 telefoną ir ypač galingą 20000 mAh power banką.
Adapteris 110 V elektros įtampai (neprireikė ir neapsikraukite veždamiesi, nes visur galite pakrauti tiesiog per laidą);
E-SIM kortelės ryšiui palaikyti, jau ne pirmoje kelionėje naudojamės Airalo programėlės teikiama elektroninės SIM paslauga, jei mobilaus ryšio reikės bet kuriame pasaulio krašte ir jums, galite pasinaudoti mūsų nuolaidos kodu KELIAU4075, su kuriuo gausite 3 eurus jūsų užsakymui.
Talpaus lagamino lauktuvėms (čia irgi privalumas keliaujant su kelionių organizatoriumi, nes dažniausiai būna įtraukta į kelionės bilieto kainą, o savarankiškai keliaujant iš taupumo ir migravimo patogumo išmokome tilpti į kuprines). Su džiaugsmu ir rekomendacijomis po kelionės pristatome… taip pat XIAOMI lagaminą!

: Mūsų kelionių tradicija – vizitas pas pilotus

1 diena: išvykimas iš Lietuvos

Kelionę pradedant pirmiausia laukė gerai pažįstama atkarpa Klaipėda-Vilniaus oro uostas, kurią įveikėme greitai ir be trikdžių. Iš Vilniaus oro uosto naujojo terminalo skridome pirmą kartą, tad neapsiėjome ir be nuotykių – iškart „atradome” klaidinančią nuorodą ir po saugumo patikros atsiradome… atvykimų bagažo atsiėmimo salėje. Tad linkėjimai Vilniaus oro uostui – yra dar kur tobulinti tikrai beveik tobulą terminalą.

Skrydis Vilnius – Varšuva: 19:10–19:20 val. įvyko laiku, bet nusileidimas Varšuvoje tikriausiai buvo vienas baisesnių mūsų kelionėse, kurių esame turėjusios jau tikrai nemažai. Dėl stipraus, gūsingo šoninio vėjo, lėktuvas blaškėsi iki pat paskutinių sekundžių prieš ratams paliečiant žemę, o dėl staigaus leidimosi – nieko stebėtino – nemažam skaičiui keleivių skaudėjo ausys. Vasara visada į skrydžius pasiima specialius ausų kištukais, kad tokiose situacijose kiek įmanoma apsaugoti ausytes. Jų būna ir suaugusiems, jie daugkartiniai, tad verta turėti (daugiau informacijos galite rasti www.keliaujanciosmamos.lt).

Skrydis Varšuva – Tokijas (Narita): 22:50–19:30 (kitą dieną).

Skrydis buvo naktinis, patogus, ypač su vaiku, nes Japoniją nuo Lietuvos skiria net 6 valandos. Turėjome po kuprinę rankinio bagažo iki 8 kg, o registruotą lagaminą pridavusios Vilniuje, atgavome jau Tokijuje, todėl visada turėkite reikalingiausius kelionei daiktus su savimi. Lėktuve, kad vaikui būtų patogiau miegoti turėjome specialų „hamaką” kojoms, kas leido gana neblogai pailsėti po vakarienės lėktuve ir bent poros filmukų per sėdynėse įtaisytus ekranus.

2 diena: atvykimas į Tokiją

Po daugiau nei 12 valandų skrydžio atvykus į Narita oro uostą ir gavus pase vizos antspaudą, mus pasitiko japonų gidas Yamada San ir autobusu iškart vykome į viešbutį viename iš milijoninio Tokijo rajonų.

Pirmi įspūdžiai:

Japonijoje beveik niekur viešumoje nėra šiukšliadėžių, bet visur labai švaru.
Išmanūs japoniški tualetai su šildomomis sėdynėmis ir mygtukais (taip, jau girdėta, bet išbandyti buvo įdomu :D).
Nemokamos viešbučio pižamos kiekvienam, net ir vaikams – įprasta.
Smulkios dovanėlės viešbutyje, tokios kaip veido kaukės, veido valymo losjonai, kremai, dantų šepetėliai, druska voniai ir kt.
Viskas kruopščiai supakuota, švaru ir estetiška.
Gal kiek keista mums, kad vonioje gali ranka paliesti lubas, o kambaryje aplink lovą ir staliuką lieka tik tiek vietos, kad nelabai kur turi paguldyti ir atidaryti lagaminą. Žodžiu, jaukus minimalizmas visur.

Nors po ilgo skrydžio buvome pavargusios, pirmoji nakvynė Tokijuje paliko labai malonų įspūdį.

3 diena: pirmoji pažintis su Tokiju

Po gausių pusryčių viešbutyje – laukė dienos ekskursija po Tokiją su vietiniu gidu. Programoje – kultūriniai kontrastai, miesto ritmas ir japoniško gyvenimo pulsas.

Lankytinos vietos:

Ginza rajonas – prabangos simbolis, pasauliniai mados ženklai, stikliniai dangoraižiai;
Tsukiji turgus – garsusis žuvų turgus (dabar iškeltas kitur, o čia likę daugiau delikatesų ir suvenyrų parduotuvėlių);
Nihonbashi tiltas – istorinė miesto dalis;
Imperatoriaus rūmų teritorija – karališkas parkas ir saugomi griuvėsiai;
Akihabara – anime, žaidimų, elektronikos ir „otaku“ pasaulio Meka;
Asakusa rajonas – tikra senovės Japonija: Kaminarimon vartai su didžiuliu raudonu žibintu, Nakamise gatvė su suvenyrais ir gatvės maistu, Senso-ji šventykla – seniausia budistų šventykla Tokijuje ir Sanja-sama šventykla, kuri išgyveno net karo bombardavimus.

O vaikams, be abejo, didžiausią įspūdį palieka visur esantys žaidimų automatai, gatvės užkandžiai (neskaitant tobulų desertų, dažniausias Vasaros maistas buvo ryžių rutuliukai) ir žmonių šypsenos.

4 diena: tęsiame pažintį su Tokiju:

Harajuku (mergaičių) kvartalas, Takeshita gatvė – rojus mergaitėms. Įvairiausi suvenyrai, žaisliukai, kačiukų, šuniukų, mini paršelių kavinukės, kapsulinių žaisliukų parduotuvės.
Meidži šventovė – skirta imperatoriui Meidži ir jo žmonai, šalia – ramus miškas, statytas su tūkstančiais savanorių rankų. Tai viena žinomiausių ir ikoniškiausių šventyklų Tokijo didmiestyje bei viena labiausiai gerbiamų ir lankomų religinių vietų šalyje. Mums net pasisekė pamatyti tikrą vestuvių ceremoniją pagal senuosius papročius!
Hachiko paminklas prie Shibuya stoties – šuns ištikimybės istorija, kas nematėte filmo, būtinai pažiūrėkite. O kas matėte, ar žinojote, kad „hachi” reiškia „8”?
Shibuya perėja – viena žymiausių pasaulyje, kurioje vienu metu gatvę visomis kryptimis kerta virš 3000 žmonių, o per 1 dieną (taip, dieną!) – virš 3 mln.! Praėjome – užskaityta.
Pietūs autentiškame restorane, kur viskas šviežiai kepama priešais tave ant staliuko-skardos. Pasimėgavome ir procesu, ir skoniu.

Po pietų – išbandėme ir žymųjį Tokijo metro, kuriame zuja ir nepriekaištingai apsirengę ofisų darbuotojai, ir mokinukai – nuo pat pirmos klasės yra skatinamas savarankiškumas ir nėra tradicijos vaikų lydėti ar pasiimti iš mokyklos. Per dieną metro pasinaudoja apie 10 milijonų gyventojų.

Tokyo Skytree (634 m) – tai pats aukščiausias televizijos bokštas pasaulyje iš kurio viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria vaizdas į bekraštį Tokiją.
Nissan būstinė – nuo įspūdingų automobilių iki roboto šuniuko.
Nustebino rikšos pačiame Tokijo centre.

O vakare jau jautėmės kaip tikros keliautojos Japonijoje – pripratome prie eismo, greitų liftų, žmonių manierų (japonai nors praktiškai visiškai nekalba angliškai, net jaunimas, yra be galo paslaugūs ir nemoka sakyti ne – tiksliau tai pas juos nepriimtina ir nemandagu), ir net šimtus kartų skambančių „Konnichiwa“. Leidomės savarankiškai tyrinėti savo gyvenamo rajono, kur beieškant vietos vakarienei, radome daugybę įdomių bariukų ir restoranėlių, net Hario Poterio tema. Tačiau mažas, bet kiek nemalonus niuansas – Japonijos baruose vis dar rūkoma bendroje erdvėje (daugumoje mūsų aplankytų vietų), tad su vaiku nesinori, o ir patys japonai nerekomenduoja vakarieniauti vaikams kur rūkoma. Tad teko paieškoti, kur galėjome pavalgyti be rūkalų dūmų.

5 diena: Kamakura ir Yokohama – pajūrio dvelksmas, matcha ir bambukai

Tokijuje gyvenome Kamakuroje, rajone įkurtame 1192 m. senųjų samurajų.

Kamakura lankytinos vietos:

Dieną pradėjome pasivėžindamos kabančiu traukinuku. Įdomus patyrimas, smalsu stebėti ir vairuotoją, kuris tarsi magas baltomis pirštinėmis vis mojuoja kažkokius mistinius ženklus.
Didysis Buda statula (Daibutsu) – 13 m. aukščio, sveria 93 tonas! Kotoku-in šventykla garsėja savo „Didžiuoju Buda“ – monumentalia atvira bronzine Amitabha Budos statula, kuri yra vienas žymiausių Japonijos simbolių. Statulos išmatavimai įspūdingi: aukštis su pagrindu – apie 13,35 m, o svoris – daugiau nei 93 tonos.
Ramybė, žali parkai ir japoniški sodai, mažesni turistų srautai nei Tokijuje, tad apsilankėme tikrame japoniškame akmenų sode šalia Jomyoji šventyklos, čia buvome pavaišinti tikra matcha arbata.
Hokokuji šventykla – seniausia 1334 metais Rinzai mokyklos įkurta šventykla (Dzen budizmo mokykla) senovės Japonijos sostinėje Kamakura. Japonai šią šventyklą vadina „bambuko šventykla“, nes šalia yra didelė bambukų giraitė, kurios plotas siekia 13 000 kvadratinių metrų. Netoli šventyklos yra sausas sodas, simbolizuojantis dzenbudizmą.
Yuigahama paplūdimys – japonams aktyvaus laisvalaikio vieta, jiems gegužę maudytis dar per šalta, tad vyko daug mokyklinių sporto renginių, mugė.

Yokohama: antras pagal dydį Japonijos miestas, esantis į pietus nuo Tokijo, vienas didžiausių Azijos uostų.

Yokohama garsėja didžiausiu kinų kvartalu ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Čia yra apie 600 kiniškų teminių parduotuvių, restoranų ir užkandinių. Jo istorija siekia apie 160 metų. Štai čia pasijautė, kad esame milijoniniame mieste. Nors viskas taip pat švaru, saugu, bet žmonių – masė. Išragavome daugybę desertų ir neatsilaikėme labai populiariam čia dalykui – būrimui iš delno. Būrėjos sėdi beveik kiekvienoje užeigoje, kai kur prie jų nusidriekusios eilės. Japonai labia mėgsta ateiti į šventyklą paprasyti sėkmės, arba pasitarti su būrėjom. Už likimo iš delno spėjimą sumokėjome visai nedaug – tik 1100 jenų už abi 😊
Visai šalia kinų kvartalo – nuostabus miesto gėlynas Yokohama Garden Necklace.
Aplankėme ir dar vieną aukštą pastatą – dangoraižį Landmark Tower, kurio aukštis siekia 296 metrus, o jo viršuje yra Sky Garden apžvalgos aikštelė. Tai modernus prekybos centras – tad turėjome galimybę nusipirkti japoniškų lauktuvių (mūsų favoritas – matcha skonio saldainiai).

6 diena: Fudži kalnas, ežerai ir japoniškos Rumšiškės

Ši diena buvo viena laukiamiausių – pagaliau pamatėme ikoniškąjį Fudžio kalną (Fuji-san)!
Kalno peizažu grožėjomės ir prie kvapą gniaužiančių, Kawaguchiko ir Saiko ežerų.
Stabtelėjome papietauti tradicinių vietinių patiekalų restorane. Kadangi tai buvo pagrinde grill mėsos restoranas, tai vegetarai (tame tarpe ir mes su Vasara) visai šalia radome firminę blyninę su burnoje tirpstančiais puriais blyneliais.
Lankėmėsi ir japoniškose „Rumšiškėse” – Saiko Iyashi No – Sato Nenba muziejuje (įėjimo mokestis ~450 jenų) – tai tradicinių Japonijos medinių namų kaimelis – muziejus po atviru dangumi.
O vakare patyrėme tikrą japonišką „onsen”…

7 diena: Tokijo įlanka, Nokogiriyama ir Umihotaru – mažiau žinomi, bet įspūdingi

Šią dieną aplankėme ne tokias turistų numintas vietas, tačiau jos tikrai paliko įspūdį. Vykstant į Nokogiriyama kalną teko pasirūpinti ir priemonėmis nuo užsupimo važiuojant kalnuotomis vietovėmis – akupunktūrinėmis apyrankėmis, nes Vasara gana jautri serpantinams.

Užtai pamatėme didžiulę iš uolos iškaltą Budos statulą ir šimtus mažų Budų, pasivaikščiojimas tarp jų priminė Indiana Džouns filmus.
Nihondži šventykla, pietiniame Nokogiriyama šlaite, kur norint pasiekti visas vietas, reikia įveikti nemažai laiptų – buvo tikras žygis! Tai senovės šventykla, įkurta 725 m.
Čia stovi didžiulė 31 m aukščio Budos statula, pagamintą iš Nokogiriyama kalno uolų.

Umihotaru sala – dirbtinė sala ant Tokyo Bay Aqua-Line tilto:

Tokyo Bay Aqua Line tunelis driekiasi vandenyno dugnu 57 m gylyje, kurio ilgis – 9600 metrų. „Tokyo Bay Aqua Line“ tunelis ir tiltas, atidarytas 1997 m. Tokyo Bay Aqua Line yra ketvirtas pagal ilgį tunelis pasaulyje, kurio didžioji dalis yra po vandeniu. Pažiūrėjome ir įtraukiantį informacinį filmuką kaip šis inžinerinis iššūkis buvo sukurtas.
„Umihotaru“ reiškia „jūrinis žvirblis“ ir yra poilsio zona Tokijo įlankoje – automobilių stotelė su terasa, restoranais, vaizdais.

8 diena: Nikko nacionalinis parkas – šventovių paslaptys ir kalnų oras

Nikko yra UNESCO saugomas nacionalinis parkas, garsėjantis savo šventyklomis ir rudens spalvomis (mes keliavome gegužę, buvo labai žalia ir mistiška).
Aplankėme Toshogu šventovę – spalvinga, dekoruota auksu, visur išraižyti mitiniai padarai. Budistų vienuoliai ten saugo miegantį drakoną – unikali akustinė patirtis, kai vienintelėje šventyklos vietoje – po ant lubų išpiešto drakono galva- girdisi įspūdingas rezonansas.
Pasivaikščiojome kalnų takais, klausėmės paukščių ir žavėjomės kalnų kriokliais: Kegon (97 m.), Ryuzu (Miegantis drakonas, 210 m.) ir Yu (110 m.)
Pamatėme ne tik vietines beždžiones, bet ir įspėjamuosius ženklus apie… meškas. Japonijoje per metus šie gyvūnai sužeidžia apie 6000 žmonių, būna, net žuvusių, tad lankantis reiktų pasidomėti ar „ne sezonas” meškų, t.y. ar jos aktyviai nesilanko.
Po dienos ekskursijų užsukome pamirkyti pavargusių kojyčių karštose kalno versmėse – Nikko Yumoto Onsen (tik kojoms). Konstatuojam – tikrai karšta ir net su specifiniu kvapu.

9 diena: Laisvas laikas Tokijuje ir savarankiškai aplankytas TeamLab Planets skaitmeninis muziejus – sensorinis rojus

Paskutinė visa diena – atsipalaidavimui, apsipirkimui ir pramogoms. Ryte po pusryčių grupės autobusu vykome į Odaibos salą, kurios parduotuvių ir restoranų gausoje visa grupė išsibarstė kas sau – kas pirkti lauktuvių, o mes su Vasara turėjome smagų mamos ir dukros laiką mėgaujantis japonų desertais, stebint roboto šou, lankantis „instagraminėse“ populiariose vietose.

Odaiba – futuristinė vaikų svajonė, dirbtinė sala Tokijo įlankoje, pastatyta „ant šiukšlių” (buvęs savartynas), kurių dabar jau niekas net neprisimena.

Odaiboje pamatėme:

Vaivorykštės tiltą ir įspūdingą miesto panoramą.
Laisvės statulos kopiją – netikėta ir įdomi detalė Japonijos kontekste, tikra oficiali kopija.
Aplinkui – modernūs pastatai, prekybos centrai, restoranai ir… robotų kavinės bei milžiniškas robotas.

Užkandę ir nusipirkę lauktuvių Odaiboje, dar spėjome apsilankyti TeamLab Planets – vienoje moderniausių meno instaliacijų pasaulyje, kurią tikrai verta aplankyti su vaikais:

Vandens kambariai (reikia nusimauti batus, visi smagiai braidėme ir stebėjome skaitmenines žuvis nardančias aplink kojas).
Gėlių projekcijos sferiniame kupole;
Veidrodžių kambariai, pojūčių instaliacijos, projekcijos, interaktyvūs kambariai.

Tai įspūdinga meno patirtis, kuri sužavėjo – Vasara vis minėjo vaikštančius dinozaurus, besisukančias grindis, šviečiančias begalines erdves. Po kelių įspūdingų valandų skaitmeninėje tikrovėje, sėdome į mūsų laukiantį autobusą, kuris nugabeno tiesiai į oro uostą skrydžiui namo.

10 diena: Skrydis namo

Skrydis Narita–Varšuva–Vilnius. 13 valandų kelionė ir saugiai įveikti tūkstančiai kilometrų.

Ką verta žinoti planuojant kelionę į Japoniją su šeima?

Labai rekomenduoju pasidomėti agentūros siūlomu paketu dėl kainos ir kokybės santykio. Kai dairėmės kelionės, kitose agentūrose panašios trukmės kelionė asmeniui kainavo 4000-5000 eurų, o su Interlux Travel asmeniui šios kelionės kaina jau su skrydžiais, viešbučiu ir ekskursiniu paketu buvo tik 2200 eur. Gidai kantrūs, programos subalansuotos, apgalvotos net detalės (poilsio laikai, vaikų ir vegetarų poreikiai).
Viešbučiuose dažnai būna pižamos, todėl galite atsisakyti papildomų naktinių rūbų lagamine.
Nors Japonijoje viskas labai švaru, drėgnos servetėlės vis tiek pravertė.
Vaikai mėgsta japoniškus užkandžius – bet pasistenkite išbandyti juos su saiku.

Keliones su vaikais palengvinantys daiktai, naudoti iš keliaujanciosmamos.lt el. parduotuvės:

Ausų kištukai nuo skausmo skrendant. Vaikiški ir suaugusiems.
Universalios servetėlės su soda – ir paviršių bei rankų dezinfekcijai, ir maistui nuvalyti (nebereikia nuplauti).
Vaikiškas „hamakas” kojoms – naudinga lėktuve ir autobuse.
Gertuvė su purkštuku – atsigaivinti, žaisti.
Apyrankė nuo pykinimo ir supimo.
Becukriai čiulpinukai su ksilitoliu (skrydžiams arba su imbieru nuo pykinimo jausmo).
Natūralus dezodorantas su soda arba be jos (vaikams), Japonijoje jau karšta.
Viską sutalpino ir saugiai gabeno – aliuminio rėmo XIAOMI lagaminas su įmontuotomis spynelėmis.
XIAOMI ličio Power bankas su įmontuotu laidu ir milžiniškos 20000 mAh talpos taip pat pravertė – nuolatos vis1 dien1 filmuojant ir fotografuojant net naujas Xiaomi15 išsikrauna, bet tuomet į pagalbą skuba power bankas, kuris pakrauna itin greitai ir vienu metu gali krauti kelis prietaisus (čia auginantiems 2 ir daugiau vaikų itin aktualu).

Ar verta?

Vasara jau grįžusi namo peržiūrinėjo nuotraukas telefone ir pasakė: „Mama, tikrai dar kartą norėsiu grįžti į Japoniją!“. Tad atsakymas ar verta – tikrai taip! Japonija – saugi, draugiška, švari ir nepaprastai įdomi šalis keliauti su vaikais.

Mūsų 10 dienų kelionė į Japoniją su Interlux Travel grupe buvo ne tik pažintinė, bet ir emocinė – leido pažinti ne tik japonų kultūrą, save bet ir dar labiau stiprinti mamos ir dukros ryšį. Jautėme, kad pritrūkom dar laiko ten, norėtųsi pamatyti Osaką, kurioje vyksta „EXPO” paroda ir senovinį Kiotą, todėl tikrai svarstysime apie grįžimą. O kelionių į Japoniją galima rasti ir rudenį, ir net per naujuosius metus (vasarą nerekomenduotina – labai karšta)!

Jei turite klausimų apie maršrutą, keliones palengvinančius daiktus ar keliones su vaikais –užsukite atsakymų paieškoti į www.keliaujanciosmamos.lt arba Facebook ir Instagram.

Iki kitų kelionių!

Jūsų kelionių draugės – Keliaujančios mamos