Mėnesio kelionė Vietname su mažais vaikais

Vietnamas – populiari keliautojų kryptis, tačiau šeimos su vaikais dažniau renkasi Tailandą ar Balį. Pasiryžusi išbandyti nestandartinį keliavimo būdą, Jūratė su mažais vaikais praleido keturias savaites aktyviai tyrinėdama Vietnamą ir atrado, kad tai puiki vieta šeimoms. Nepaisant logistinių ir kultūrinių iššūkių, turizmo infrastruktūra šalyje gerai išvystyta, o kelionės yra pigios ir patogios. Straipsnyje pateikiami praktiniai patarimai, kaip prisitaikyti prie kelionių su vaikais Vietname, ir pasakojama apie įsimintiniausius aplankytus regionus bei patirtis.

Apie kelionę į Vietnamą savo įspūdžiais dalinosi mama Jurga: Vietnamas su vaikais: Phu Quoc sala

Jūratė savo pasakojimą apie kelionę į Vietnamą pradeda taip:

„Vietnamas tikrai nėra joks užslėptas kelionių perliukas:  jį gausiai lanko turistai su agentūromis, važiuoja savarankiški keliautojai, o pastaraisiais metais išpopuliarėjus nuotoliniam darbui – daugybė mėnesiais gyvenančių ir dirbančių per nuotolį. Tačiau šeimos su vaikais Pietryčių Azijoje dažniau renkasi Tailandą ar Indonezijos salą Balį. Aš iššūkius labai mėgstu ir dažnai keliauju nestandartinėmis kryptimis, tad Vietnamas su mažais vaikais labai viliojo.

Kasmet išsiruošiame į ilgesnę kelionę, dažniausiai 4 savaičių ir šiemet ilgosioms atostogoms pasirinkome Vietnamą. Informacijos apie šalį labai daug, tačiau praktinių patarimų apie keliavimą su vaikais pasigedau. Dauguma šeimų Vietname keliauja lokaliai – apsistoja 1-2 viešbučiuose ir vyksta į dienos išvykas arba išvis apsiriboja turistine Phu Quoc sala. Žinoma, su vaikais taip keliauti paprasčiau, tačiau aš lengvos kelionės neieškojau ir tikslas buvo keliauti aktyviai po šalį ir ją patyrinėti nuodugniai.

Praleidome 4 savaites ir pasigailėjau tik vieno – kodėl neaplankiau anksčiau. Pietryčių Aziją labai mėgstu, daugumą regiono šalių jau esu aplankiusi, tačiau Vietnamas vis likdavo nuošalyje. Ir tikrai be reikalo. Keliauti buvo lengva, patogu ir išskirtinai pigu. Su vaikais, mano manymu, tai puiki kryptis, tačiau yra praktinių ir kultūrinių niuansų. Man jie netrukdė, tačiau ne kiekvienai šeimai tai gali būti priimtina.

Ką reikėtų žinoti prieš keliaujant į Vietnamą su vaikais ir įsivertinti, ar nesudarys didelių nepatogumų?

• Vaikus Vietname labai myli, bet asmenines ribas supranta kitaip nei mums įprasta: vaikus dažnai liečia, ima ant rankų, kartu fotografuojasi. Nieko pikta įžvelgti nereikėtų, tai nuoširdus, vietnamiečiams natūralus elgesys.
• Išskirtinio dėmesio sulaukdavome ir iš budistų vienuolių. Pagodose jie vaišindavo vaikus saldumynais, vaisiais. Vienuoliai taip vaikams linki augti sveikiems ir stipriems. Atsisakyti vaišių būtų nepagarbu.
• Viešbučiuose už mažus vaikus mokėti papildomai nereikia, jei neužima atskiros lovos, tačiau vaikiškų lovyčių tikėtis irgi nereiktų. Daugumoje nakvynės vietų jų neturėjo.
• Įėjimas į daugumą lankomų objektų vaikams, kurių ūgis neviršija 1 metro yra nemokamas.
• Miestai nepritaikyti vežimėliams. Šaligatvių nėra arba jie apstatyti motoroleriais ir kitais dalykais. Mažuose miesteliuose su vežimėliu pravažiuoti lengviau, tačiau viešbučiai, kavinės, lankomi objektai niekur nepritaikyti. Kaip ir daugumoje kelionių, mums pasitarnavo nešioklės.
• Žaidimų aikštelių beveik niekur nėra (pora matėm tik Ho Chi Minh). Kavinių su vaikų žaidimų kampeliais taip pat nėra, tačiau beveik kiekvienoje kavinėje sutikdavome kates arba šunis, tai kaip ir užsiskaito.
• Maistas neaštrus, vaikams tinkamas. Visada rasdavome kažko paprasto: ryžių, mėsos, daržovių ir, žinoma, daug vaisių. Paprastų sveikų užkandžių, pvz., kukurūzų ar ryžių trapučių nematėm. Viskas su gausybe prieskonių arba cukraus.
• Išskirtinai vaikams pramogų neieškojome, tačiau mėgstantys vandens parkus ar kitus atrakcionus, lengvai tokius suras Phu Quoc saloje ar kitose turistiškesnėse Vietnamo vietose.
• Saugumo standartai transporte? Vaikiškų kėdučių neradom, tačiau važiuoti miegamaisiais autobusais ir traukiniais vaikams labai patiko.
• Dviratis taip pat populiari transporto priemonė ir visur turėdavo normalias, saugias vaikiškas kėdutes.
• Daug laiko praleidome ant vandens, tad pravertė iš Lietuvos atsivežtos pripučiamos liemenės. Vietname vaikiškų liemenių dažniausiai būdavo, bet mano vaikams (o jie dar maži: 3 ir 1 metai) jos buvo per didelės.
• Vietname atstumai dideli, tenka skristi lėktuvu, važiuoti miegamaisiais autobusais, traukiniais. Mašiną nuomotis nėra populiaru, o eismas chaotiškas. Kantrybės logistikoje prireiks, bet kur jos nereikia?

Gali susidaryti įspūdis, kad šalis nepritaikyta keliauti su mažais vaikais, tačiau man pasirodė priešingai, nes Vietname turizmo infrastruktūra labai išvystyta ir yra draugiška piniginei. Tikslingai į vaikus infrastruktūra nėra orientuota, tačiau viskas sukurta dėl keliautojo komforto, tad su vaikais prisitaikyti buvo paprasta.

Pramogas net ir Vietname galima užsisakyti per Get Your Guide platformą.

Kas mūsų šeimai padėjo keliauti pigiau ir paprasčiau?

• Naudojomės Grab pavėžėjų paslaugomis. Pigiau nei taksi gatvėje ar oro uoste. Programėlė veikia panašiu principu kaip Uber, Bolt.
• Miegamieji autobusai, traukiniai pigūs ir patogūs, tačiau autobusai patiko labiau. Veža nuo daugumos viešbučių, nereikia važiuot į stotį ir yra pigesni nei traukiniai. Bilietus geriausia pirkti prieš 1-2 dienas, anksčiau nereikia. Verta atkreipti dėmesį į miegamojo autobuso tipą. Patogiausi – cabin bus (daugiau privatumo, viduje mini kambarėliai su užuolaidėlėm). Ms su dukra patogiai tilpome dviese ant vienos sėdynės.
• Vietiniai skrydžiai pigūs su VietJet, bet dažnai vėluoja ir labai keitinėja skrydžių laikus. Mums pakeitė iš vakaro, kai skrydis anksti ryte. Prie tarptautinių skrydžių jokiais būdais nederinčiau.
• Grynus pinigus Vietname mėgsta. Mokėti kortele daugumoje vietų galima, bet taikomas papildomas 3-5 proc. mokestis, rečiau iki 10 proc.
• Bankomatai nebrangūs, bet verta atidžiai pasižiūrėti taikomą mokestį. Daug bankomatų ima 1 proc., bet yra ir brangesnių.
• Orus reikia sekti atidžiai ir nenumoti ranka į sezoniškumą. Mes keliavome Vietnamo šiaurėje ir pietuose ir lietaus beveik nematėm (tik Sapa buvo išimtis). Tuo tarpu centriniame Vietname – didelės liūtys. Per žinias pranešė apie potvynius, nuošliaužas ir aukas.
• Vietnamas yra didelė šalis, lankomi objektai išsibarstę po visus regionus, tad nereikėtų bandyti per porą-kelias savaites viską aplankyti. Juolab, kad logistikai susigaišta nemažai laiko. Geriau pasirinkti 1-2 regionus ir juos patyrinėti giliau.
• Mes mėgstame keliauti lanksčiai ir improvizuoti vietoje. Vietnamas tam buvo tinkamas. Nakvynes, transportą rezervavom eigoje ir problemų su užimtumu nebuvo. Šis patarimas netiktų keliaujant per šventes, ypač Tet.
• Agoda nakvynių pasirinkimas buvo didesnis nei booking.com ir kaina dažnai geresnė.
• Sim kortelę pirkome oro uoste Hanojuje už 8€ su neribotu internetu mėnesiui. Pigiau nei bet kokia e-sim. Veikė puikiai.
• Vairuoti motorolerį (labai populiaru) ar automobilį (sudėtingiau rasti nuomą, bet lokaliai galima) reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Išduoda Regitra. Su vaikais motoroleriu nevažiavome, tačiau sutikau keliautojų šeimų, kurios pasirinko tokį keliavimo būdą. Hanojuje ir Hošimine eismas be proto chaotiškas, tad su vaikais motoroleriu važiuoti būtų ekstremalu, tačiau nuvykus į mažesnius miestelius, pavyzdžiui Ninh Binh, Sapa ar Phu Quoc salą motoroleris net ir su vaikais nebūtų bauginantis.

Kur mes keliavome ir kas labiausiai patiko?

Mes keliavome lapkričio mėnesį, o tai yra sausasis sezonas Vietnamo šiaurėje ir pietuose, tad šiuos regionus ir pasirinkome aplankyti. Centriniame Vietname buvo didelės liūtys, o ir 4 savaitės ne toks ilgas laikas, kad būtume spėję kokybiškai visą šalį aplankyti.

Prieš kelionę buvau girdėjusi banalų pasakymą – kuo šiauriau, tuo gražiau. Nemėgstu stereotipų, tačiau šįkart belieka tik palinksėti galva. Gamtos grožiui šalies šiaurėje niekas neprilygo. Įspūdingiausiai mums pasirodė Ha Giang kilpa – tai 3-4 dienų maršrutas šalies šiaurėje per kalnus, slėnius, aukštas kalnų perėjas ir etninius kaimus. Daug autentikos ir nepaliestos gamtos. Taip koncentruotai ir tokios dramatiškos gamtos retai kur išvysi. Keliones mes mėgstam aktyvias, jei tik yra galimybė – leidžiamės į žygius kalnuose. Nepraleidome progos ir šįkart – ėjome Sky Pass taku prie Ma Pi Leng perėjos ir šį žygį įsirašiau į vieną gražiausių kada nors įveiktų kalnų maršrutų. Nenusileidžia kalnų žygiams Lofotenuose ar Alpėse. O kas labiausiai nustebino – 3 valandas žygiavome kalnuose ir nesutikome nei vieno kito keliautojo, tik keletą kalnų kaimelių gyventojų. Ha Giang kilpa važiavome automobiliu su vairuotoju, tačiau su paaugliais vaikais (ar be vaikų) geriau važiuoti motociklais. Vaizdai tuomet dar įspūdingesni. Vairuoti patiems nereikia, veža vairuotojas.

Ha Long įlanka taip pat paliko puikų įspūdį. Nors tai be proto turistiška vieta ir dažnai tokios mane nuvilia, šįkart buvo išimtis. Tai įlanka su daugiau nei tūkstančiu kalkakmenio salų. Peizažas ne eilinis ir nustebins net ir daug mačiusius. Mes plaukėme 3 dienų kruizu ir mums šis variantas pasiteisino. Yra ir trumpesnių, 1 arba 2 dienų kruizų, bet norėjome ilgesnio, kad išplauktume į atokesnes įlankos vietas, kur mažiau laivų ir mažiau turizmo. Pasiteisino.

Didmiesčiai Vietname labai chaotiški, tačiau tuo pačiu ir organizuoti. Pavadinkim, tvarkingas chaosas. Ilgai užsibūti nenorėčiau, bet 1-2 dienas paskirti įdomu. Hošiminas daug įdomių vietų neturi, tačiau Hanojus mums patiko. Šventyklos, traukinio gatvė, lėlių teatras ant vandens tikrai verti bent vienos dienos dėmesio.

Tam Coc – mažas miestelis Ninh Binh provincijoje mums labai patiko. Nors vieta labai turistiška, turi daug autentikos ir žavesio. Dauguma atvyksta su dienos turais iš Hanojaus, bet mes pasilikome kelias dienas, kas pridėjo daug jaukumo, nes miestelį tyrinėjome nestandartiniu laiku, išvengdami organizuotų turų ir minios žmonių. Plaukimas upe tarp karstinių uolų kojomis irkluojamomis valtimis buvo įspūdingas, taip pat ir vaizdas nuo Mua urvo užlipus 500 laiptų. Panorama atrodė kaip iš drono, tačiau iš tikrųjų viskas matoma savo akimis.

Pietuose Mekongo delta labai unikali. Gaila, kad prie miestų autentika išblėsusi ir daug kas daroma dėl turizmo. Norėjosi šito išvengti, tad vykome į deltos gilumą. Apsistojome pas vietinį ūkininką, su juo plaukėme į ant vandens pastatytus žvejų kaimus, lankėme jo draugus žvejus. Išties unikalu pamatyti nenuturistintą realybę, tačiau žmonių skurdi buitis nepratusias akis gali šokiruoti.

Phu Quoc salos įspūdžiai

Daugiausia dviprasmių jausmų sukėlė Phu Quoc sala. Vieni ją prilygina Maldyvams, kiti po dienos-dviejų pabėga neapsikentę. Buvo smalsu pamatyti patiems. Tai ką gi suradome? Automobiliu apsukome ratą aplink salą, tačiau vaizdingų kelių ar įdomesnių lankomų objektų nebuvo. Liūdnai atrodė salos šiaurėje jūros žvaigždžių paplūdimys, iš kurio padarytas šou su nabagėm negyvom žvaigždėm. Jos natūraliai veisiasi Phu Quoc šiaurinėse pakrantėse, bet vietiniai žvaigždes surankioja iš atokesnių kampelių ir suneša į vandenį prie savo paplūdimio bariukų tam, kad pas juos daugiau būtų ir turistai norėtų ateiti. Nabagės išimtos iš vandens miršta. Tada bangos jas išmeta ant kranto, o vietiniai vėl renka ir negyvas meta atgal į vandenį. Liūdnas, neetiškas ir gamtai nedraugiškas turizmas.

Žvaigždžių paplūdimio niekam nerekomenduoju. Liūdnai atrodė keli dirbtiniai miestai, imituojantys Europą su 80-90 proc. tuščių pastatų. Tai ką daugelis vadina gražiausiu ir švariausiu salos paplūdimiu – Khem – man pasirodė be dvasios, prie dirbtinio miesto su kosminių kainų kavinėmis ir keliais didžiuliais resortais. Šiukšlių matėm ir ten. Saloje tai didžiulė problema, šiukšlių labai daug.

Kas maloniai nustebino Phu Quoc saloje – nardymas. Daug koralų, kietų, minkštų, spalvos mirga marga po vandeniu. Žuvų daug, bet visos mažos, nes saloje perteklinė žvejyba. Tailandui ar Filipinams neprilygo nė iš tolo, bet pora panėrimų dėl gražių koralų verta padaryti. Mums Phu Quoc sala patiko, nes pavyko gerai pailsėti po 3 intensyvaus keliavimo savaičių, tačiau, kelionės maršrutui susidėliojus kitaip, nesijaučiau daug praradusi.

Maistas Vietname

Joks pasakojimas apie Vietnamą negali užsibaigti be liaupsių tradicinei virtuvei. Vien dėl jos verta keliauti. Man dažnai kelionėse vietinis maistas patinka, tačiau pritrūkstu įvairovės. Taip nutiko Tailande, Indonezijoje, tačiau Vietname per mėnesį vietinė virtuvė nepabodo. Kiekviename regione maistas skirtingas. Šiaurėje populiarūs hot pot – ant stalo padedamas puodas su sultiniu, kuriame pats išsiverdi mėsą, daržoves. Panašiai vietnamiečiai mėgsta daryti ir BBQ – ant staliukų padeda mini grilius ir kiekvienas išsikepa sau mėsą, daržoves. Labai smagu tokį maistą valgyti su šeima. Žuvis ir jūros gėrybės Vietnamo virtuvėje užima labai svarbią vietą, kas nestebina, nes Vietnamas turi daugiau nei 3000 kilometrų pakrantės.

Didelio kultūrinio šoko Vietname nepatyriau. Galbūt dėl to, kad akis jau įpratusi prie chaotiško eismo ir skirtingų higienos standartų kitose Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse, tačiau net neabejoju, kad pasirinkus Vietnamą kaip vieną pirmųjų lankomų Azijos šalių, kultūrinis šokas yra neišvengiamas. Nereikia jo bijoti. Aš renkuosi keliauti atvira širdimi ir priimti kitas kultūras su visais jų netobulumais ir keistenybėmis kaip didelį nuotykį.”

Labai dėkojame mamai Jūratei Kaunietei už pasidalintus įspūdžius apie Vietnamą!

Dalinamės tikromis patirtimis

Jeigu ir jūs norite papasakoti apie savo keliones su vaikais, visada laukiame:

• Klausimams-atsakymams-diskusijoms „Keliaujančios mamos (apie užsienį)” facebook grupėje.
• Klausimams-atsakymams-diskusijoms Keliaujančios mamos (apie Lietuvą) – poilsis, pramogos, įdomybės!
• Taip pat kviečiame aktyviai dalintis savo kelionių nuotykiais su vaikais žymint Instagrame  @keliaujancios_mamos 

Nuorodos straipsnyje „Mėnesio kelionė Vietname su mažais vaikais” gali vesti į partnerystės puslapius.