Madeira su septynmečiu arba kita Madeiros pusė

Madeira – sala, kur gamta diktuoja tempą, o kiekvienas posūkis atveria kvapą gniaužiančius vaizdus. Atrodo, kad tai vieta drąsiems keliautojams, bet ar ji tinkama šeimai su vaikais? Erikos šeima leidosi į dešimties dienų nuotykį, kuriame kalnų takai, vandenyno bangos ir netikėti atradimai susipynė su kasdieniais septynmečio poreikiais.

Kitokioms šeimos atostogoms: TURKIJA su vaikais: viešbučiai su šildomais baseinais (sąrašas) arba Kruizas su vaikais ir netikėtumais: Kanarų salos ir Madeira

Nori konkretaus pasiūlymo SAVO šeimai, kurį parinks patyrusios turizme dirbančios mamos? Parašyk mums užklausą čia (kada, kur, su kokio amžiaus vaikais ieškai kelionės).

: Porto de Cruz

Kaip sekėsi šeimos kelionė su septynmečiu, visa kelionės eiga po Madeirą dalinasi mama Erika. Dėkojame jai už pasidalinimą savarankiškos kelionės maršrutu.

Pirma diena

„Tiesioginis skrydis iš Lenkijos su Itaka (10 naktų -3186€ trims asm.). Auto nuoma iš 7m (9 dienos – 283€). Gyvenom Canico mieste. Mūsų aplankyta:

Garajau Kristaus skulptūra Cristo Rei (netoli viešbučio, nuėjome pėsčiomis), puikus akmenų paplūdinys į kurį nusileidom ir vėliau pakilom funikulierium (Praia do Garajau). Tiesa, galima privažiuoti automobiliu, praktiškai prie pat vandenyno. Radom krabų!

PR8 Vereda da Ponta de São Lourenço. Puikūs vaizdai, galima nusileisti iki vandenyno. Pasiekus kavinę galima už 10€ grįžti su laiveliu, deja nežinojom. Mūsų septynmetis įveikė praktiškai visą trasą, rado jėgų ir „parkūrui”, užtrukom apie 2 val. į vieną pusę, tiesa, kavinės nepasiekėm, būtų reikėję dar kokios nepilnos valandos, vaikui atsibodo.
Pietavome italų restoranėlyje Alforno Madeira Machico mieste (yra ir Funšalyje), rekomenduoju, labai skanios picos. Grįžtant dar sustojome Machico paplūdimyje.

Antra diena

PR 11 vereda dos Balcões. Nors lijo, vistiek nusprendėme važiuoti dėl jos trumpumo. Deja, galutiniam taške nieko nematėm, viskas skendėjo debesyje, kaip ir visą kelią iki jo. Kitą dieną tiesiog pravažiavom ją, bet nestojom prasieiti, vaizdai tikrai puikūs.
Taigi kalnuose lietus, vykstam į sostinę, į Ronaldo muziejų (vienintelė priežastis dėl ko vaikas džiaugėsi mūsų atostogom). Suaugusiems 5€, vaikui nemokamai. Manau verta, net jei ir nesate CR gerbėjai, tiesiog iš arti pamatyti trofėjus, jų dydį, man patiko.
Toliau pasivaikščiojimas po Funšalio senamiestį, aplankėme turgų. Pietūs La Pasta kavinukėje, tikrai skanu.
Cabo Girao – stiklinė apžvalgos aikštelė, suaugusiam 3€, vaikui nemokama. Jei vien dėl stiklinės aikštelės – nevykčiau ir nemokėčiau 3€. Pačio stiklo įsivaizdavau, kad bus daugiau, o ir vaizdo apačioje nebuvo wow. Bendra panorama, taip – graži. Jau geriau rekomenduočiau vykti į Miradouro do Guindaste, didesnis įspūdis garantuota.
Eira do Serrado. Labai gražu, 1094m aukščio aikštelė į kalnus, apačioje matyti miestelis.
Ir saulėlydis Miradouro do Pico dos Barcelos, atsiveria labai graži Funšalio panorama.

: Funšalis

: Saulėlydis miradouro do Pico dos Barcelos

: Cristiano Ronaldo muziejus

: Eira do Serrado

Trečia diena

Bandom Arieiro, bet lyja, debesys, nieko nematyt, pasirodo ir snigo!
PR 18 levada do Rei. Mūsų jaunuolis įveikė visą trasą į priekį, atgal tuos pačius 5 km sėkmingai miegojo nešioklėje. Graži levada su kriokliais, pro vieną jų tenka praeiti, taigi nenorintiems sušlapti, skėtis ar lietpaltis pravers, yra trumpas tunelis. Tiesa, iki pat galo aš su vaiku nėjau, nes akmenys buvo šlapi ir slidūs, nerizikavom, vyras užlipo į kalną, kur atsivėrė gražus tarpeklis.(Turbūt ir nebūtina eit, nes takas baigiasi ir ten tiesiog neilgas kopimas akmenimis į kalną).
Mano jau minėta apžvalgos aikštelė Miradouro do Guindaste.
Taip pat sustojom Piscina Porto de Cruz. Baseinas ant vandenyno kranto, šiaip tiesiog pasigrožėti.

Ketvirta diena, kalnuose toliau lyja

Ilha das Aves Madeira egzotinių paukščių zoo, vaikui labai patiko maitinti karpius, pagrinde visur papūgos, yra kavinukė. Bilietai mums – 20€.
Bananų muziejus. Suaugę 9€, vaikai 5€. Interaktyvus muziejus su bananų auginimo istorija ir 3D video pristatymu. Yra mini kavinukė, galima pasivaišinti nemokamais bananais ir, žinoma, bananų alus – mums patiko, šiaip tikėjausi didesnės bananų plantacijos pasivaikščiojimui. Jei norisi daugiau bananų, galima eiti RB2. Mes nebandėm.
„Instagraminis” krioklys Cascata dos Anjos. Kelias uždarytas, daug įspėjamų ženklų nevaikščioti, girdisi krentantys nedideli akmenėliai, bet visi eina, einam ir mes. Krentantis vanduo tiesiai ant kelio, tikrai įspūdinga ir verta užsukti, vaikui pramoga sušlapti, privažiavimas iki krioklio jau tuo tikruoju tuneliu, kur matosi visos uolienos, vietomis bėga vanduo, irgi verta patirti tą jausmą.
Pietūs Sol Poente restorane. Ragavom tradicinę Espada com banana – žuvis su bananu, tikrai skanus derinys. Portugališką prego sumuštinį ir stebinančius jų mėsainius. Kavinukė ant vandenyno kranto, taigi tiesiog sėdi ir relaksuoji,romantikai gali rinktis šią vietą saulėlydžiui. Tuo pačiu aplankote ir Ponta do Sol Pier.

Penkta diena

PR 6 levada das 25 Fontes ir PR 6.1 levada do Risco. Iki levados pradžios reikia dar paeiti tiesiog keliu, pusiaukelėj susistabdėm mikriuką, 8€ ir nuvežė iki vietos (5€ nuvežimas, 3€ levados mokestis, kadangi atvykome mikriuku prie levados mokesčio jau neėmė. Taupant pinigus ir kojas geriau po hiko palaukti autobusiuko, kad parveštų į kalną iki aikštelės, realiai nusileisti nesunku ir pėsčiomis). Galbūt labiausiai patiko ši levada, jau vien dėl to, kad buvo šilta, saulėta, mažai balų. Tik labai daug žmonių, prie galutinio krioklio sunku nusifotografuoti. Do Risco levada apskritai rojus vaikams, visiškai nieko sudėtingo ėjimo prasme, pabaigoj labai gražus krioklys.
Miradouro da Bica da Cana, turėtų būti labai graži apžvalgos aikštelė, vaizdai į aukščiausią Madeiros kalną… o bet tačiau, kai atvykom užėjo debesys ir nieko nematėm.

: Cascata dos Anjos

: Ilha das Aves Madeira zoo

: Mirodouro da Bica da Cana

: Ponta do Sol Pier

Šešta diena

Pagaliau web kameros rodė gerą orą kalnuose, taigi išsiruošėm i Pico Ruivo PR 1.2, ėjom trumpa trasa, nes nuo Arieiro takas uždarytas. 3€ levados mokestis. Nėra sudėtinga, vaikui lengvai įveikiama. Kol įkopėm iki kavinukės dangus užsiniaukė, bet nutarėm vistiek pasiekti viršūnę, nors ir žinojom, kad jokio vaizdo jau nebus. Džiugu, kad lipant į viršų prisidarėm foto, nes grįžtant visiškai viskas buvo debesyje.
Rocha do Navio, trumpai pasigrožim vaizdu, funikulierius, kiek suprantu, turistų nekelia.
Pietūs restorane Serra e Mar.
Ruinas de Sao Jorge – relaksui prie vandenyno.

Septinta diena

PR16 Levada da Faja do Rodrigues. Labai graži levada, toks atogrąžų miško dvelksmas (einant lietingą dieną), kriokliai per taką. Būtina turėti žibintuvėlį, kadangi yra du tuneliai, vienas 1km ilgio, gerai pagalvokit ar galit eiti, man pasisekė – noras pamatyti, kas yra pabaigoj, nugalėjo, bet tunelio nekartočiau, vaikui – smagu.
Seixal juodojo smėlio paplūdimys.
Arco Iris bar pietums.

: Pico Ruivo

: Ruinas de Sao Jorge

: Levada da Faja do Rodrigues

: Pico Ruivo

Aštunta diena

Batai per naktį neišdžiūvo po PR16, taigi diena be haikinimo.
Ponta do Pargo.
Porto Moniz natūralūs baseinai, pasisekė, kad vėjuota diena ir buvo didelės bangos. +Vaikų žaidimų aikštelė.
Rekomendacijų skaniems pietums neradom, grįžtant sustojom Calhetoje.
Manifattura Di Gelato – itališkas restoranėlis, picos skanios, tiesa, skanesnės buvo Alforno kavinėje, bet vietoje gaminami ledai labai skanūs.

Devinta diena

Pavargom nuo lietaus levadose.
Jardim Monte Palace, gražus parkas, bet labiau rekomenduočiau rinktis jį tada, kai viskas žydi. (15€ suaugusiam, vaikai nemokamai) Žymiosios rogutės nuo kalno, atrodė smagiai, nebandėm, nes atvykom su automobiliu (nemokamas parkingas, bet paslaugus senolis rodo laisvas vietas, reikia palikti tipsų). Taigi, galima pakilti Funšalio funikulierium ir tada jau leistis rogutėmis.
Bar Filhos do Mar, skaniausia poncha Madeiroje, Camara de Lobos žvejų miestelyje, ir tikrai kiek ragavom, tai čia ryškiausias skonis buvo. Taip pat labai skanus Nikita kokteilis! Baras priklauso Ronaldo dėdei, taigi dar vienas savotiškas ir jaukus mini muziejus.
Pietūs visai šalia – Casa do Farol. Sužavėti Nikitos skonio užsisakom ir čia, bet atneša jau ne tokį skanų. Tai jeigu pirma ragausite Filhos do Mar, kitur nekartokit.
Ir žinoma – fotosesija su Čerčiliu, laivų prieplaukoje.
Labai gaila, kad plaukimą stebėti delfinų pasilikom paskutinei dienai, nes jį atšaukė dėl blogo oro. Tai geriau nelaukti ir rezervuoti pirmomis dienomis.

Tai tiek. Tikrai labai daug nepamatėm, norėčiau grįžti be vaiko, kad įveiktume ir ilgesnius žygius nei 10km. Ir atostogas siūlau planuoti bent nuo kovo vidurio – balandžio pradžios, kad būtų kuo mažiau lietaus ir kuo daugiau žiedų.”

Dėkojame mamai Erikai už pasidalintas šeimos atostogas Madeiroje.