KUBA – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Dar 2019 metais mama Jurga su šeima leidosi į nuotykį Kuboje, o šiandien dalinasi ne tik savo kelionės įspūdžiais, patarimais ir ką verta aplankyti Kuboje! ,,Ši kelionė į Kubą mums padėjo pakeisti gyvenimo būdą” – sako mama Jurga. Kaip? Skaitykite mamos pasakojimą toliau!
Jums taip pat gali patikti: DISNEYLANDAS Paryžiuje: mamos ir sūnaus kelionė – (keliaujanciosmamos.lt)
Apie keliautojus
Esame penkių asmenų šeima, kuri 2021 m. viską pardavė ir iškeliavo pamatyti pasaulį. Daugiau nei metus laiko mašina keliavome Meksikoje, Gvatemaloje ir Belize. Šiuo metu esame Meksikoje, kur gimė mūsų trečioji atžala. Laukiam paso ir toliau leisimės į nuotykius keliaujant! O vasarą planuojame praleisti Lietuvoje. Mūsų gyvenimo būdą padėjo pakeisti kelionė į Kubą dar 2019 metais. Tada dar buvom keturiese ir apie gyvenimą keliaujant nelabai galvojom…
Kelionė į Kubą, pakeitusi gyvenimą
Kelionę į Kubą padovanojo vyras Audrius, nes visada žinojo, kad tai buvo viena iš mano svajonių – kada nors aplankyti būtent Kubą, kuri atrodė dar įstrigus laike. Keliavome spalio 19 – 30 dienomis. Aplankėme Havaną, Viñales, Varadero. Turiu pabrėžti, kad Kuba iš tiesų yra didelė šalis ir norint pamatyti bent pagrindinius dalykus greitesniu tempu reikėtų kažkur mėnesio. Tad mes tikrai dar grįšime į šią nuostabią šalį ir aplankysime vietas, kurių nespėjome aplankyti pirmą kartą.
Kelionės pradžia
Tad nuo pradžių. Skridome iš Čikagos, kur tuo metu gyvenome. Skrydis buvo su persėdimu Naujojo Džersio valstijoje. Vos nusileidus Havanoje, truputį ištiko šokas, nes riedant nusileidimo taku, asfaltas (ar betonas) buvo tiesiog sutrūkinėjęs. Visas procesas buvo kiek skirtingas nei skrendant pvz., į Europą. Išlipom iš lėktuvo, lagaminus pasiėmėme lauke – tiesiog ten, kur buvo priparkuotas lėktuvas. Pats atvykimo terminalas priminė sovietų laikų salę, grindys ir sienos išklotos raudonomis plytelėmis, visai kaip būdavo sovietinėse valgyklose.
Perėjom patikros postą, muitinę (vizas užsipildėme lėktuve, reikėjo sumokėti prieš lipant į lėktuvą). Kadangi skridom iš JAV, turėjome pildyti priežastį, dėl ko važiuojam i Kubą. Priežastis, kurią reikia nurodyti – paremti Kubos žmones. Gyvenant JAV ir atvykus į Kubą – buvo kultūrinis šokas, kiek šalis nėra vakarietiškai išvystyta. Bet tai ir daro šią šalį unikalia. Tuo metu, kai lankėmės, apartamentuose nebuvo net interneto. Vienintelis WI-Fi ryšys buvo tik tam tikrose stotelėse, prie bokšto, kur turėjom nusipirkt kortelę. Visai kaip taksofonai. Reikia suvesti nurodytą kodą ir gauni valandą laiko pasinaudot internetu. Beje, perkant kortelę, reikia rodyti pasą. Visi duomenys yra užrašomi, tad nežinau ar jie tikrina, ką kas veikia internete. Patys kubiečiai dar naudojasi taksofonais paskambinti giminėms, draugams. Prie jų kai kur net eilėse žmonės stovi, nes namuose tokių dalykų nėra. Wi-fi taip pat turėjo keletas restoranų, kur leisdavo naudotis, jei juose valgai.
Pirma stotelė – Havana
Pirmoji stotelė, aišku, Havana. Apsistojome Kubos sostinės senamiestyje, vadinama “casa particular” – mes užsisakėme per Airbnb, bet susirasti, kur miegot tikrai nėra problemos. Pilna lentučių iškabintų prie namų, kur nuomoja kambarius ar namus patys žmonės.
Havanoje pasiėmėme turą senovine mašina. Turas truko apie 3-4 valandas (kaina buvo 80$, plius, palikome arbatpinigių gidei). Aplankėmė pagrindines įžymias vietas Havanoje, tokias kaip: Kapitolijus, jų vadinamas mažąsias drėgnąsias džiungles, Plaza de La Revolucion, Plaza de Armas, El Malecon. Buvome nuvažiavę prie upės, kur dar atlieka senovinius užkerėjimo ritualus, aukoja vištas, kiaušinius ar dar ką nors. Vakarais pasivaikščiodavome po pačią Havaną, aplankėme Plaza Vieja, žymiąją Havanos Katedrą, Centrinį Havanos parką ir kt. Vien tik vaikščiojant po Havaną, yra ką pamatyti.
Sekanti stotelė – Viñales
Havanoje praleidome tris dienas. Iš jos sekė kelionė vienai dienai į Vinales. Tačiau norisi pasakyti, kad ten reikia pasilikti bent trims. Vinales – tai nuostabaus grožio slėnis, kur atrodo, jog stovi prie paveikslo ar scenos iš filmo Jurrasic Park (jūros periodo parkas) – atrodo tiesiog nerealiai. Išvykome anksti ryte, kelionė iš Havanos i Vinales slėnį truko apie tris valandas. Greitkelyje sutikome vos keletą automobilių, važiuojant atgal sustabdė policija tikrinti dokumentų.
Per dieną Vinales aplankėme: Indian Cave – urvą, kuriame yra požeminė upė, ja plaukėme urve. Taip pat – Mural de Prehistoria, piešinį ant uolos. Mūsų nereali gidė suorganizavo turą po tabako plantaciją, nedidelę, kur buvome supažindnti su tabako auginimu, išdirbimo procesu. Savininkas rodė, kaip yra gaminami cigarai. Jie taip pat augina kavą, kurios parsivežėm paragauti (įpakuota buvo tiesiog coca-colos butelyje).
Tabako plantacijoje išdalinome dovanas, kurias atsivežėme į Kubą. Gidė pakvietė vietinius vaikus iš kaimo, kuriems davėme pieštukų, liniuočių, tušinukų, sąsiuvinių, dantų pastų, šukų ir kitų priemonių, kurių dauguma Kuboje yra tiesiog neįperkama vietiniams. Matėsi vaikų nuoširdus džiaugsmas gavus tiesiog trintuką ar liniuotę. Nuostabus vaizdas, primenantis mums būti dėkingiems už viską, ką turime.
Tabako plantacijoje taip pat turėjome galimybę pajodinėti arkliais, leidomės į kelionę su vietiniais. Nors nemokėjome ispanų kalbos, bet kažkaip susikalbėjome. Žmonės tikrai nuoširdūs, geraširdžiai, pasiruošę padėti. Vinales valgėme vietiniame restorane, kur maistas ruošiamas iš to, kas tuo metu auga, kokių daržovių ar vaisių sezonas.
Faktai apie Kubą iš gidės
Keli faktai apie Kubą, kuriuos sužinojome iš gidės (2019 m.):
- privataus verslo kaip ir nėra. Jei, pavyzdžiui, turi mašiną ir nori būti taksi vairuotoju savo mašina – vis tiek turi rašytis sutartį su valstybe;
- visi fabrikai priklauso valstybei;
- kadangi tarp Kubos ir JAV yra uždėtas embargas, Kuba turi savo coca-cola, fantą, sprite – tik jie vadinasi kitaip ir cukraus tenai dvigubai mažiau. O skonis labai panašus ar netgi toks pat;
- Kuboje pardavinėjamas vienos rūšies vanduo buteliukuose – gamina valstybė;
- nuomoti namus, pasak gidės, galima buvo nuo 2011 m., ir viską turi rašyti į knygą su paso duomenimis, jei valstybei reiktų patikrinti;
- kortele atsiskaityti nebuvo galimybės. Pinigus keitėme pas savo šeimininkus Havanoje, davė kur kas geresnį kursą nei bankai ar valiutų keityklos;
- gidės vyras – universiteto profesorius, uždirba 60$ per mėnesi (kas yra labai geras uždarbis), kai skutimosi peiliukų rinkinys specializuotoje parduotuvėje kainuoja apie 30$;
- vaistinės Kuboje senovinio pobūdžio, jose prekiaujama vaistais gaminamais Kuboje;
- žmonės bijo pakenkti turistams, nes tai yra jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Be to, valstybė stipriai baudžia už bet kokį nusikaltimą;
- vietiniai turi daug problemų su alkoholio vartojimu;
- jei neturi antros pilietybės ar neturi pakvietimo į kitą šalį – niekur negali važiuoti. Jei turi pakvietimą, imigracinė tarnyba turi teisę tavęs neišleisti;
- žmonės iki šiol gauna maisto kiekvieną mėnesį, priklausomai, kiek šeimos narių yra – gaunamas atitinkamas kiekis ar tai vištos, kiaušinių ir pan.
- kas augina tabaką – 90% superka valstybė, už kainą, kurią pati nustato. Palieka 10% produkcijos parsiduoti patiems;
- paklausus, ar žmonės mylėjo Fidelį Castro – sakė maždaug 50/50;
- nuodingų gyvačių, pasak gidės, nėra. Nuodingiausias yra skorpionas, bet įkandus tikrai nemirsite;
- senoviniai, antikvariniai automobiliai, kaip 1950-1960 m. Chevrolet ir t.t. – tikrai prideda savo šarmo, bet svarbiausia, kad jie paveldimi iš kartos į kartą, nes dauguma kubiečių negali sau leisti pirkti. Nei vienam iš jų nėra diržų ant galinių sėdynių, tad prisegti kūdikio kėdutės nėra kaip.
Dar viena stotelė – Varadero
Vėlai vakare grįžome iš Vinales į Havaną, išsimiegojome ir važiavome taksi į Varadero. Kaina penkiems žmonėms – 100$. Varadero praleidome 9 dienas. Pailsėjome. Į paplūdimius eidavome iš ryto ir po pietų, nes mažasis miegodavo pietų miego, o paplūdimys buvo tik už kelių minučių kelio nuo ten, kur apsistojom. Apsistojome pas vietinę šeimą, kuri nuomavo antram aukšte esantį dviejų miegamųjų butą. Kiemas didelis, gražiai apsodintas, palmės, bananų medis. Spalio mėnesį buvo apie 30 laipsnių šilumos – mums buvo karšta, nudegėm, o vietiniams sakė, kad čia žiema ir jiems šalta. Klimatas mums labai patiko, vandens grožis – wow. Skaidrus Karibų jūros vanduo, nedidelės bangos – vaikams buvo nuostabu.
Žuvies ėjome pirkti pas vietinius žvejus tiesiai iš valties. Jei ateidavai ne anksti ryte – būdavo likę viena kita žuvis, nes restoranai ir viešbučiai išpirkdavo. Kai po pietų eidavom į paplūdimį – ateidavo ir vietiniai žmonės po darbų, tiesiog pabūti gamtoje, atsinešdavo magnetofoną, pavalgyti, pasileisdavo muziką, šokdavo, dainuodavo.
Ką teko nuveikti Varadero be paplūdimio?
- pasivažinėti coco taxi į vietinį Santa Anos turgų;
- su drauge ėjome pasižmonėti, kaip sakant, į vietinį Varadero klubą, kur žmonės šoka tiesiog gatvėje, viskas atvira;
- teko apsilankyti ir paauglių (turtingų tėvelių vaikų, nes kitiems tokie dalykai tikrai neprieinami) klube. Mūsų apartamentų šeimininkų, kur nuomavome butą, dukra nusivedė, tad tenai matėme kiek kitokį Kubos vaizdą – daug 15-18 metų paauglių, geriančių kokteilius, visi turėjo mobilius telefonus bei populiarias Pandoros apyrankes;
- plaukiojom kanojomis atviroje jūroje;
- daugiausiai laiko praleidom paplūdimyje žaisdami smėlyje su vaikais ir plaukiodami Karibų jūroje.
Po kelionės sužinojome, kad Varadero yra Al Capones namas, kurį irgi galima aplankyti. Tad kitos kelionės metu būtinai užsuksime.
Ką dar reikėtų žinoti apie Kubą
Kuboje parduotuvėse yra tik pagrindiniai maisto produktai – vienos rūšies miltai, vienos rūšies makaronai, vienos ar dviejų rūšių sulčių (kurias taip pat gamina valstybinis fabrikas), vienos rūšies aliejus, vienos rūšies vanduo ir pan. Mes į vieną lagaminą vežėmės kai kurių maisto produktų: grikių, begliutenių makaronų, nes apie tokius ten niekas nėra girdėjęs, užkandžių vaikams ir pan. Vežiausi ir sauskelnių vaikams, nes kainos kosminės, o kokybės jokios.
Kiek esame keliavę per įvairias šalis – Kuba yra saugiausia. Žmonės paslaugūs, geri, pasiruošę padėti. Mums buvo tikrai ramu, kad nėra nuodingų gyvių, nuo kurių galima mirti. Tad vaikai galėjo ramiai sau lakstyti basi po pievutes. Kadangi priežastis vykti i Kubą buvo ,,pagalba ir Kubos žmonių rėmimas”, tad mes atskirą lagaminą vežėm įvairių daiktų paaukoti kubiečiams (kaip jau minėjau – elementarių šukų, dantų pastų, pieštukų, sąsiuvinių, liniuočių, tušinukų, ir kitų priemonių, kurios ten yra tiesiog prabangos prekės).”
Kelionė į Kubą šeimos gyvenime pakeitės viską. Būtent po šios kelionės Jurgita su vyru grįžę į JAV, nusprendė leisti sau pabūti pasaulio piliečiais, pardavė viską ir neprisirišant prie vienos vietos leido sau kartu su vaikais daugiau keliauti ir pažinti. Jurgitos šeimos gyvenimą, kuris šiuo metu vyksta Meksikos rančoje, galite sekti šeimos paskyroje instagrame čia.
Dalinamės tikromis kelionių istorijomis
Nori pasidalinti savo kelionės istorija? Parašyk mums.
Taip pat primename, kad visą vasarą trečiadienio rytais Klaipėdoje kavinėje Ateik Ateik Upė (Danės skverelyje prie žaidimų aikštelės) kviečiame susitikti gyvai. Pažinčiai ir pokalbiui prie kavos su kaskart vis kita įdomia keliaujančia ir kokią nors įdomią veiklą vystančia, o dažniausiai ir 3 ar daugiau vaikus auginančia mama.
O jei nori kartu su mumis į sekančią #mamųkelionę, užsisakykite „Keliaujančių mamų” naujienlaiškį, pažymėdami #mamųkelionės.
Jūsų kelionių draugės, Keliaujančios mamos.
#kuba #keliaujanciosmamos #kelioneikuba #kelionessuvaikais #patarimaikeliaujantiems #mamoskeliauja
