Nors vasara oficialiai baigėsi, prisiminimai apie ją vis dar gyvi. Daugelis tėvų žino, koks iššūkis gali būti atostogos su mažais vaikais, tačiau su tinkamu požiūriu, šis nuotykis gali tapti įdomia patirtimi tiek mažiesiems, tiek suaugusiems. Šį kartą kviečiame perskaityti mamos Linos pasakojimą apie šeimos kelionę į Lenkiją – nuo kalnų peizažų iki dinozaurų parkų, nuo netikėtų orų pokyčių iki vaikų žaidimų aikštelių atradimo.
Kaimyninę Lenkiją lanko dažna šeima, todėl apie jų keliones dalinomės ne kartą: Automobiliu su vaikais į Lenkiją: Varšuva-Zakopane-Krokuva ir Gdanskas su vaikais
9 dienos Lenkijoje
Moksleiviai grįžę po atostogų galbūt vis dar rašo rašinėlius „Kaip praleidau vasarą“, o štai mama Lina nusprendė pasidalinti savo šeimos kelione į Lenkiją.
1 diena
„Perdėliojus planus, susidėliojom tikslą išvažiavus popiet, kalnus pasiekti su viena nakvyne. Taigi pirmai nakčiai stojome Lomžoje. Pernai taip pat ten nakvojom, senamiestyje. Miestelis nors ir nemažas, bet pasirodė nykus. Šiemet stojom tik pernakvojimui, taigi rinkomės Pensjonat Retro miesto pakrašty ir tikrai galiu rekomenduoti (galite pažiūrėti čia). Kaina padori, kambarys erdvus, danga kiliminė (tvarkinga!), pusryčiai kaip tokiai nedidelei įstaigai tikrai geri. Vaikams yra ir žaidimų kampas pusryčių kavinėj ir žaidimų aikštelė lauke. Kam reikia tranzitinės vietos ir matot, kad su vaikais netrauksit iki Varšuvos, tai prašom – puikus variantas.
2 diena
Ryte stotelė jau Varšuvos Auchane prieš vaiko pietų miegelį, daug kilometrų, kažkiek degalinių pakeliui ir vakarienei pasiekėm Białka Tatrzańska (šioje vietovėje galite rinktis net iš beveik 200 viešbučių ir apartamentų čia) Čia mes ir pernai buvom apsistoję. (Kokie mes neoriginalūs! Spėkit kodėl? Nes pasirodė patogiau ir pigiau nei Zakopanėj apsistojant su vaikais). Mus pernai taip džiuginęs apartamentų viešbutis per metus pabrango, tai taupydami apsistojome apartamentuose be pusryčių už 150 metrų. Bet vakarienės ir šiemet keletą kartų ėjom į tą patį pernykštį viešbutį. Nes todlerių tėvams ten atgaiva – Aparthotel Białczański: didelė žaidimų aikštelė su putplastinėm čiuožyklom į kamuoliukų baseiną tiesiai priešais tėvų vakarienės stalą, maistas skanus, kainos normalios. Tiesa, pastebėjom, kad Lenkijos kalnų regione labai įprasta kavinėse/viešbučiuose turėti didelę vidinę žaidimų aikštelę/kambarį. Tik štai į kelias kitas kavines bandėm eiti (į vieną ir nuėjom), bet ten tas žaidimų kambarys rūsyje po restoranu, vadinasi jei vaikai per maži pasilikti vieni, kažkam iš tėvų teks aukotis ir „scrollinti“ telefoną rūsyje, kol likę šnekučiuosis ir gurkšnos viršuje.
3 diena
Kadangi turėjo būti karščiausia savaitės diena, su draugais nusipirkom bilietus plaukimui Dunajec upe (po pietų, nes rytiniai laikai jau buvo išpirkti). Ir per pietus atėjo audra ir plaukimas „pakibo ant plauko“. Vis dėlto pasibaigus audrai nors ir vėluodamas plaukimas įvyko, tik teko dar ir lietaus plaukiant paragauti, tai pasigailėjom, kad į 30 laipsnių karščio žadančią dienos kelionę nepasiėmėm šiltesnių megztinių ir striukių. Plaukimas vyko tradiciniu kalniečių plaustu pora valandų, toks kaip paįvairinimas haikinimui, nes kalnų vaizdai keitėsi, tik kalnus stebėjom visą laiką iš apačios. Bet antrąkart turbūt neplaukčiau, man atrodo smagiau būtų išsinuomoti dviračius ir pasivažinėti palei tą upę įrengtu dviračių taku. (Slovakijos pusėj, bet kaip plausto „kapitonas“ sakė, juo paprastai naudojasi lenkai, o ne slovakai).
4 diena
Planas: Slovakija- Tatranská Lomnica – Zelene Pleso. Kol važiavom pradėjo stipriai lyti. Mūsų 2,5 metų , draugų 7-metė, o ir patiems šlapia, nelinksma. Planas B: Belianska jaskyna – urvai grįžtant pakeliui į apartamentus (Slovakijos pakrašty). Lietus nurimo, iki urvų pėsčiomis tik 1 kilometras, tai svarbu, kad einant neužlytų ir voila! Deja, pusiaukelėj vėl pradėjo pilti kaip iš kibiro, lietaus apsiaustai neišsaugojo. Užlipus prie bilietų kasų perrengėm vaiką sausais drabužiais, bet feno nėra, galvos visų šlapios, urvuose apie 5 laipsnius šilumos, ekskursija berods valanda… Ne variantas su šlapiom galvom virš valandos šaltyje. Atsidusom ir grįžom į automobilius. Dienos turistavimas baigėsi, grįžę į savo miestelį susirinkom „manatkes“ ir išėjom liūdesio nuplauti į Terma Bania. Nes ten šilta net kai šlapia. Baseinai 36-38 laipsnių šilumos, chlorkalkių kvapo nesijaučia. Tiesa, žmonių labai daug, kiek atmintis neapgauna nuo pernai metų padaugėjo. Planavom per šias atostogas apsilankyti ir bent vienam kitam termo vandenų parke, bet kad jau šitas realiai priešais apartamentų duris, tai nusprendėm, kad važiuoti vien tam, kad išbandytumėm tą patį, kitur nelabai mums verta, kai iš šio vandens parko grįžtam tiesiog pėstute su šlepetėmis tiesiai į lovas.
5 diena
Pagaliau pavyko įgyvendinti planą bent dieną pahaikinti. Oras buvo palankus, grįžom į Zelene Pleso ir perėjom pirmyn atgal. Labai primena lenkų Morskie Oko, tik daug mažiau žmonių ir trasa šiek tiek trumpesnė (tiesa, su vežimėliu netinkama kaip lenkų analogas. Vaikus teks arba nešti arba įkalbėti eiti pačius).
6 diena
Leidom sau pabūti tikrais tipiniais turistais ir apsilankyti vienam populiariausių Zakopanės taškų – Gubałówka. Kiek tekę būti Zakopanėj vis šį punktą praleisdavom, nes neaukštai, žmonių daug, tai kam ten grūstis, kai yra tiek įdomesnių trasų. O štai su vaikais tai visgi puiki vieta: „Basanavičiaus gatvė“ su suvenyrais, užkandėliais ir pramogom kalnų fone. O ir keliantis į viršų, funikulierius vaikams džiuginanti pramoga. Tik aišku teks vargti derinant ką pirksim/nepirksim…
7 diena
Šįkart kiek pasileidom plaukus ir planavom viską visiškai ne iš anksto, taigi sumąstėm blic užsukimą į Wroclavą su viena nakvyne, nes kada jei ne dabar? (Varšuvoj ne kartą būta, tai galės šįkart pabūti tik tranzitiniu punktu). Per pietus planavom pasiekti Dinozaurų parką – JuraPark Krasiejów. Planus vėl pakoregavo, šįkart kamščiai išvykstant iš kalnų, ir punktą pasiekėm visom trejeta valandų vėliau nei planavom, bet greituoju būdu spėjom daugmaž apžiūrėti. Realiai ten reikėtų leisti sau pabūti tikriausiai visą dieną, nes plotai dideli, pramogų vaikams yra. Tiesa, nors tai tokio tipo didžiausias parkas ne tik Lenkijoj, bet kaip supratau ir visoj Europoj. Man asmeniškai labiau patiko kompaktiškesnis dinozaurų parkelis Kretoj, nes ten nors viskas labai sugrūsta, bet dinozaurai juda ir skleidžia garsus. Čia, tai tik didžiulės skulptūros didelėj erdvėj. Kita vertus mažiesiems yra šiokių tokių atrakcionų, kurie įeina į parko bilieto kainą, taigi veiklos vienaip ar kitaip užtektinai. Su todleriais rekomenduoju pasiimti vežimėlį/paspirtuką ar išsinuomoti karutį, nes plotai tikrai nemaži.
8 diena
Wroclavas. Tiesą sakant, kadangi žinojom, kad turim labai ribotą laiką, tai tiesiai iš dinozaurų parko važiavom ne į apartamentus nakčiai (kuriuos pasiėmėme miegamajam rajone), bet iškart į centrą prie šviečiančio grojančio fontano (Wrocław Multimedia Fountain) į paskutinį to vakaro pasirodymą. Vėliau – į naktinį senamiestį. Mažiausias dalyvis „lūžo“ vežimėlyje, tai turėjom progą ramiai sukirsti po naktinį kebabą ir „apsiuostinėti“ kas kaip. Ryte susikrovę daiktus į automobilį ir apleidę savo apartamentus sėdom į tramvajų paskutinei atostogų pažintinei dienai. Rytą paskyrėm pamaklinėjimui po dieninį senamiestį. Neatsispyrėm ir mes suvenyrinėje nusipirkti nykštukų žemėlapį su lipdukais. Nors mūsų todleriui to žemėlapio lipdukų klijavimo prasmė dar nelabai aiški, bet patiems su vyru buvo smagu bent trumpam pabūti „kolekcionuojančiais vaikais“. (Tiesa, žemėlapiai pardavinėjami skirtingomis kainomis, su skirtingu kiekiu surenkamų nykštukų, tai pirkdami atkreipkit į tai dėmesį!).
Kitas svarbus punktas, šįkart jau grynai atsižvelgiant į ponaičio interesus – Wroclavo Zoologijos sodas. Tikrai labai gražus ir tvarkingas, nepalyginti su Varšuvos. (Varšuvos zoo kažkaip mums nelabai kokį įspūdį pernai paliko). Gal tik žaidimų aikštelė skurdoka… Nors gal ir gerai, kitaip visą dieną praleistų joje ir gyvūnų apžiūra liktų trečiam plane.
Beje pastebėjau, kad šią vasarą Wroclav‘o apžiūrėjimu užsiėmė labai nemažai mano Facebook „draugų”, regis šią vasarą, tai TOP kryptis. Mums, tiesa, tos paros Wroclave neužteko, tai tikiuosi pratęsime kitais metais (reikia neišmėtyti nykštukų žemėlapio, kad nereikėtų naujo pirkti).
9 diena
Nakčiai atskuodėm iki Varšuvos, o tada jau į eilinį Auchan’ą lauktuvių ir namo. Kaip visada atostogų laiko viskam pritrūko…”
Dėkojame mamai Linai už nuotaikingą pasakojimą apie savo šeimos kelionę į Lenkiją, kuriuo sutiko pasidalinti ne tik Keliaujančių mamų Facebook grupėje, bet ir mūsų svetainėje.
Dalinamės tikromis patirtimis
Jeigu ir jūs norite papasakoti apie savo keliones su vaikais, visada laukiame:
- Klausimams-atsakymams-diskusijoms „Keliaujančios mamos (apie užsienį)” facebook grupėje.
- Jūsų laiškų su kelionių pasakojimais keliaujanciosmamos@gmail.com
- Taip pat, kviečiame aktyviai dalintis savo kelionių nuotykiais su vaikais žymint Instagrame @keliaujancios_mamos
Nuorodos gali vesti į partnerystės tinklapius.