„Kai karantinas uždaro duris, tenka krapštytis pro rakto skylutę“ – taip apie susidariusią situaciją turizmo rinkoje kalba, daugiau kaip 15 metų lietuvių bei užsieniečių grupes po Europą lydinti profesionali gidė bei kelionių vadovė Anita Špakauskė. Ji ne tik daug metų lydi keliautojus bet ir rengia autorinius turus. Vienas tokių ką tik pasibaigęs turas po Latviją su Šeimų karavanu. Kas tas Šeimų karavanas, kaip sekėsi ir kaip pavyko ši kelionė, įspūdžiais dalinasi šį turą išbandžiusi, didžiausios keliautojų su vaikais bendruomenės „Keliaujančios mamos“ įkūrėja, Vilma Vainorė ir turo vadovė Anita Špakauskė.
– Keliavote po Latviją. Koks buvo jūsų maršrutas? Papasakokite, ką verta aplankyti su vaikais?
V.V. Iš Klaipėdos išvykome 5 automobiliais, o pakeliui Joniškyje prisijungė dar 5 ekipažai, kurie atvyko iš kitų Lietuvos regionų. Tuomet pasitikrinę ryšio priemones ir pasidalinę pagrindine informacija, kurią paruošė gidė, išsirikiavę eilės tvarka į #ŠeimųKaravaną vykome į Latviją, aplankyti Jelgavą smėlio skulptūrų festivalį. Pirmos dienos numatytas maršrutas buvo Straupe – Valmiera – Cesis – Araiši – Sigulda, o nakvynės vieta suplanuota nuostabiame kempinge su namukais pačiame gražiausiame Latvijos kampelyje – Gaujos nacionaliniame parke, o antrai dienai buvo suplanuota pažintis su Sigulda -Turaidos muziejų rezervatu-Jelgavos česnakų ūkiu.
Labai patiko visi parinkti objektai, nes beveik visi buvo gamtoje: tiek įspūdingi požeminiai ežeriukai Vejini ties Straupe, tiek Basakojų takas ir nuostabūs vaizdai Valmieroje, tiek Siguldoje įsikūręs kvapą gniaužiantis „Tarzans“ pramogų parkas su keltuvais, vasaros rogutėmis ir kitomis įvairiausiomis pramogomis. O taip pat labai patiko važiuoti karavane, kai nereikia nieko planuoti, skaičiuoti ar ieškoti telefone, gali pilnai mėgautis vairavimu ir vaizdais.
– Kodėl Šeimų karavanas?
A.Š. Kadangi idėjos gimimo metu dar nebuvo galima keliauti didesnėmis grupėmis, o šeimoms būti viename automobilyje niekas nedraudžia, taip ir atsirado pavadinimas. Tuo labiau, kad šeima gali vadintis ir tolimi-artimi giminaičiai ar net draugai, daug laiko praleidžiantys kartu. Šios kelionės turi ne vieną privalumą, vienas jų – naujos pažintys su bendraminčiais, mėgstančiais išvykas automobiliu. Pastaroji kelionė parodė, kad viskas yra įmanoma, ypač kai yra bendras sutarimas ir susikalbėjimas. Todėl didelė dalis keliavusių mielai leisis ir į kitas keliones.
Kuo vaikus užimti važiuojant automobiliu?
V.V. Kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į keliones automobiliu, tad pažįstant savo vaiką, galima pasiūlyti daugybę pramogų. Tam tikrame amžiuje kelionėms tinkamiausia pramoga: lipdukų knygelės, spalvinimo užduotys. Savo ekipaže vežėmės visą kuprinytę žaislų ir knygučių. Didžiausias automobilinių kelionių privalumas yra tas, kad nereikia taip preciziškai skaičiuoti kilogramų ir riboti daiktų kiekio kaip lėktuvuose. Vėliau mėgstamiausius žaislus keitė žvalgytuvės pro langus bei objektų fiksavimas kelionės metu. Galima iš anksto pasirūpinti šalies ar vietovės žemėlapiais, kuriuos vaikai mielai studijuoja, žymi aplankytus objektus, kelionę įvairino ir gidės pasakojimai per racijas.
Kas kiek laiko rekomenduotumėte stoti „pramankštinti kojų“?
V.V. Kadangi kelionės vyko karavanu, tad turėjome laikytis ritmo ir lankomi objektai buvo suplanuoti 1-1,5 val intervalu. Keliaujant su vaikais reikėtų daryti sustojimus ne rečiau kaip kas 2 valandas.
Kaip dėl kainų? Sakoma, kad Latvijoje pigiau nei Lietuvoje, ar jūsų atveju tai pasitvirtino? Kiek kainavo nakvynės, maistas?
Nesutinku. Kai kur lankomi objektai kainuoja daugiau nei pas mus Lietuvoje ir atvirkščiai. Brangiausias mūsų lankytas objektas suaugusiam buvo Turaidos muziejų rezervatas, bet šeimai labiau apsimoka imti šeimyninį bilietą, tad „pasidalinę“ vaikus, bilietus įsigijome pilnomis „šeimomis“, taip gavosi ekonomiškiau, o ir muziejų galėjome aplankyti visi drauge, o ne grupelėmis, nes Latvijoje dar laikomasi tam tikrų apribojimų. Vidutinė lankomų objektų kaina svyruoja nuo 2 iki 4 eur.
Maisto visi ekipažai buvo pasiėmę iš namų, pakeliui užkandžiavome automobiliuose kaip kam buvo patogu ir netrukdant kitų keliautojų bei negaištant laiko. O vakare nakvynės vietoje surengėme draugišką suvežtinį pikniką. Nakvynės kainos svyruoja nuo 15 iki 20 eur asmeniui. Mūsų nakvynės vietoje 5vietis kambarys kainavo 50 eur, namukas (4 vt) – 70 eur.
Kaip Latvijoje pritaikyta infrastruktūra keliavimui su vaikais?
V.V. Pajautėme, kad latviai tikrai vaikus myli. Visur numatyti patogūs takai, įrengtos aikštelės, žaidimų vietos vaikams tiek miestuose, tiek maitinimo įstaigose. Sustojimo vietose tualetuose radome ir vaikiškus klozetus, ir nemokamas sauskelnes jei kam prireiktų keliaujant su kūdikiais.
Ar viską spėjote aplankyti, ką buvote suplanavę, ar vis tik teko koreguoti planus? Ar užteko savaitgalio, kad pamatytumėte viską, ką norėjote?
A.Š. Kadangi pakliuvome į Joninių švenčių ir kelių remonto kamščius, teko koreguoti maršrutą ir poros objektų atsisakėme. Tačiau dėl to labai nenusiminėme, nes savaitgalis praėjo tikrai išskirtinai, buvo pilnas įspūdžių, naujų pažinčių ir svarbiausia – laimingų vaikų, kurių 10-tyje ekipažų vyko net 16, mažiausių keleivių amžius buvo 2 metukai. O kai laimingi vaikai- laimingi ir tėvai.
Ar dabar apskritai pastebite didesnį susidomėjimą kelionių po kaimynines šalis?
A.Š. Taip. Tą patvirtino ir patys latviai – juos ypač aktyviai lanko kaimyninių valstybių gyventojai. Lietuviai taip pat pirmauja šiame sąraše.
Koks kitas maršrutas laukia Keliaujančių mamų artimiausiu metu?
A.Š. Artimiausiu metu planuojame #ŠeimųKaravaną į Estiją jau šią savaitę liepos 3-6 dienomis su keliomis nakvynėmis kempinguose. Aplankysime Saremos salas, užsuksime į Taliną bei Lahemaa nacionalinį parką. Maršrutas yra suplanuotas žiedinis, kad nebūtų nuobodu riedėti tais pačiais keliais ir būtų ką pamatyti pakeliui. Ekipažų skaičius nesikeičia – vyks tik 10 automobilių karavanas. Dar yra kelios laisvos vietos, tad norintys išbandyti tokį keliavimo būdą kviečiami prisijungti prie #ŠeimųKaravano ir keliauti su profesionalaus gido palyda. Kviečiame sekti informaciją Facebook paskyroje „Keliaujančios mamos“, o norintys turėtų suskubti užsiregistruoti, tai galima padaryti Facebook #ŠeimųKaravanas-Estija renginyje arba parašius žinutę arba gidei Anitai Špakauskei.
MARŠRUTAS IR OBJEKTAI
MARŠRUTĄ ruošė gidė bei kelionių vadovė, daugiau kaip 15 metų lietuvių bei užsieniečių grupes po Europą lydinti Anita Špakauskė, kuri kelionių idėjomis bei patirtimi dalinasi Facebook paskyroje „Keliaujančios mamos“ bei asmeninėje svetainėje. Šis maršrutas yra gidės Anitos Špakauskės autorinis produktas skirtas būtent #ŠeimųKaravanui.
JELGAVA Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis “Summer Signs”
Seniausias ir didžiausias smėlio skulptūrų festivalis Baltijos šalyse. Virš 20 pasaulyje pripažintų skulptorių kurs smėlio skulptūras iš 14 000 tonų smėlio. Festivalio metu vyks įvairių Latvijoje ir Baltijos šalyse žinomų menininkų koncertai, veiks smėlio skulptūrų dirbtuvės vaikams. Be to, bus galimybė stebėti skulptūrų kūrimo procesą.
VEJINI smėlio urvai ir požeminiai ežerėliai
Gaujos nacionalinio parko pašonėje, Straupės valsčiuje gamta sukūrė neįprastą reiškinį Vėjinių požeminius ežerėlius. Tai – vieninteliai požeminiai ežerai Baltijos šalyse, tačiau juos nedrįstume vadinti ežerais, nes jie apima tik 30 kv. m ir 15 kv. m plotą, o gylis siekia 2 m ir primena daugiau požemines kūdras. Tai – sufozinių olų sistema, kai požeminiai vandenys pradeda su savimi plukdyti smiltis. Lietuvoje panašios sandaros yra karstiniai reiškiniai Biržų krašte. Jie susidaro, kai vanduo ištirpdo po žeme glūdinčias uolienas ar mineralus. Biržų rajone, Karvės oloje, vienoje iš atšakų stūkso irgi panašus 1,5 m gylio ežerėlis.
Vėjinių urvas (Urtanu) – tai 42 m ilgio urvas, iš kurio trykšta galingas šaltinis. Urvo matmenys labai įspūdingi: plotis 2,3-6 m, aukštis 0,9-1,7 m, plotas 16 kv. m, šaltinio debitas 5l/s. Vėjinių urvas yra pačioje Brasloje ir potvynių metu vis būna užtvindytas. Šio urvo gale yra įgriuva, kuri trukdo požeminei upei pratekėti, kuri aukščiau formuoja antrąjį urvą – Ezeralą. Tai unikali urvų sistema su požemine upe ir dviem ežerais. Bendras ilgis – 48 m. Mažo ežero plotas 15 kv. m, ilgis – 6 m, gylis – apie 5 m. Virš didelių požeminių ertmių yra nepatvarus smiltainio sluoksnis ir kvartero nuosėdos, kurių storis tik 6 m, todėl apžiūrėti požeminius ežerus galima tik lydint gidui.
Gaujos stačių krantų Pojūčių parkas BASAKOJŲ TAKAS Baskaju taka –2 km ilgio, 15 objektų
Pasivaikščiojimų takas, kur galima pajusti gamtos prisilietimą, neišvykstant iš miesto! Būtent čia galima pajusti visas penkias žmogaus jusles: klausą, regą, lytėjimą, uoslę ir skonį.
Keliauk taku basomis kojomis ir patirk įvairiausių pojūčių, kuriuos pėdoms teikia žvirgždas, Valmieros stiklo mėlynieji stikliniai rutuliukai, eglių ir pušų kankorėžiai, smėlis, skiedrų mulčia, kaštonai ir kitos gamtinės medžiagos! Po pasivaikščiojimo pėdas galima pailsinti šiltose pumpurų, žiedų, lapų arba uogų vonelėse.
Adresas: Jāņa Daļiņa iela 2, Valmiera
Tiltas per Raunos upę
1889 m. Pastatytas akmeninis tiltas, kurio garbei kadaise buvo išleistas pašto ženklas, yra aukščiausia tokio tipo geležinkelio konstrukcija Baltijos šalyse. Geležinkelio tiltas per Rauną yra vienas išraiškingiausių inžinerinių objektų Latvijoje. 24 m aukščio ir 78,9 m ilgio. Tiltas buvo pastatytas geležinkelio linijoje Ryga – Valka. Tiltas taip pat neįprastas tuo, kad traukiniai, ypač sunkūs kroviniai, čia turi pasiekti tiksliai 80 km / h greitį. Greičiau per tiltą važiuoti neleidžiama, tačiau lėčiau važiuodamas traukinys negali įveikti nedidelio nuolydžio abiejose tilto pusėse ir po kurio laiko gali pradėti slysti atgal. 1919 m. Birželio mėn. Apylinkėse vyko nuožmi kova tarp Estijos kariuomenės dalinių ir Šiaurės Latvijos brigados 2-ojo Cėsio pėstininkų pulko bei Vokietijos Landesverio ir geležinės divizijos dalių. 2018 m. prie geležinkelio tilto buvo nufilmuota viena iš filmo „Sielos pūtiklis“ karo scenų. II p. karo metu, Raudonajai armijai atsitraukus, tiltas buvo susprogdintas. Tada ją greitai atstatė vokiečių darbo armija. Kitas įdomus faktas: tais pačiais metais kaip Eifelio bokštas buvo pastatytas geležinkelio tiltas per Rauną.
Geriausiai žiūrima iš dešinės plento Cėsiai-Valmiera pusės. Tai yra vienas iš ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir nėra skirtas pėstiesiems. Jis saugomas!
CĖSIS miestelis
Cėsių miesto simbolis yra viduramžių pilies griuvėsiai, kurie kartu su parku sukuria miesto romantišką aplinką. Daug kartų perstatyta ir išplėsta Naujoji Cėsių pilis savo dabartinį architektūrinį pavidalą įgijo 16 a. pradžioje.
Cėsių istorijos ir meno muziejus, įsikūręs Naujojoje Cėsių pilyje, yra vienas seniausių provincijos muziejų Latvijoje. Nuo pat įkūrimo muziejaus kolekcijos kurtos taip, kad įvairiausiais aspektais parodytų Cėsių miesto ir apylinkių ypatingą vietą ir indėlį į Latvijos kultūros istoriją.
Cėsių senamiesčio akmeninių gatvelių planas yra išlikęs nuo viduramžių, išsaugoti taip pat senieji pastatai su raudonais čerpių stogais, uždarais kiemeliais ir atnaujintais namų fasadais.
Netoli nuo pilies yra Šv. Jono bažnyčia, kuri pastatyta 13 a. Pabaigoje. Ji buvo didžiausia bažnyčia Vidžemėje. Net ir šiandien bažnyčia, kuri buvo kelis kartus perstatyta, yra išlaikiusi savo didybę ir įspūdingumą. Bažnyčioje galima apžiūrėti Livonijos ordino magistrų antkapių plokštes ir pasiklausyti, kaip skamba vargonai, kurie savo garsais pripildo ir aplinkines senamiesčio gatveles.
Araišių archeologijos muziejus
Araišių ežero pilis yra vaizdingoje Vidžemės kraštui būdingoje vietovėje, 7 km į pietus nuo Cėsių. Apie ežero atsiradimą, paežerės gyventojus ir nuostabius jų gyvenimo įvykius byloja latvių liaudies sakmės. Taip pat pasakojama, kad toje Araišių ežero vietoje, kur dabar yra maža salelė, kadaise nugrimzdo pilis.
Archeologijos muziejų-parką sudaro IX-X a. įtvirtinta latgalių gyvenvietė, viduramžių pilies griuvėsiai ir Meitu sala su rekonstruotais bronzos amžiaus gyvenamaisiais namais. Muziejus apima 12 ha teritoriją Araišių ežero pakrantėje. Iš kitų panašių Europos muziejų Araišių archeologinis muziejus-parkas išsiskiria unikaliais archeologiniais radiniais, originalia rekonstrukcijų aplinka ir gerai išsilaikiusiu kultūriniu istoriniu Vidžemės kraštovaizdžiu. Čia galima apžiūrėti daugiau kaip 20 medinių namelių, esančių Araišių ežero salelėje, bei daugybę kultūrinių istorinių paminklų, įskaitant ir olandiško tipo vėjo malūną, pastatytą iš tinkuoto riedulių mūro, kurio skersmuo ties pagrindu yra 11 m, o viršūnėje – 6 m. Statinio aukštis – 12 m. Malūnas veikė iki pat I-ojo pasaulinio karo. Atnaujintas XX a.9-ajame dešimtmetyje.Lankytojai gali apžiūrėti restauruotą malūno įrangą ir pamatyti, kaip gaminami miltai. Muziejaus teritorijoje reguliariai vyksta įvairūs renginiai.
Kainos (dirba iki 19 val.) 3 Eur/ vaikams – 2,00 EUR, Šeimos bilietas (7-18m.) – 8,00 EUR Pirmokams nemokamai.
Adresas: Āraiši, Drabešu pag., Amatas novads.
VELNIO OLA
Galinga 15 m aukščio Gaujos slėnio klinčių siena. 8 m virš vandens yra Velnio ola – sena aukojimo vieta. Saugomas geologinis objektas.
Velnio ola yra Siguldoje Gaujos dešiniajame krante, apie 2,5 km pasroviui nuo Gaujos tilto. Susikūrė prieš 10 000 metų. Įėjimas į olą – 8 m virš Gaujos lygio. Tai senovės kulto vieta, susijusi su legendomis ir pasakojimais. Įėjimas į olą nuo 1980 metų uždraustas dėl smiltainio uolienų erozijos. Galima apžiūrėti vietą iš priešingo Gaujos kranto. Aukštis – 4,7 m, plotis – 7 m, gylis – 40 m.
Velnio ola yra senovės pagonių kultinė vieta. Jos lubose yra 6 skylės, kurios vadinamos Velnio kaminais. Apie olą pasakojama daug įvairių istorijų ir legendų. Viena iš jų teigia, kad velnias, leisdamasis nuo Jūdažų į Pabažus virš Gaujos išgirdo gaidį giedantį. Bandydamas rasti išgelbėjimą, įbėgo į šią olą, kur išgulėjo iki kito vakaro. Savu kvėpavimu velnio aprūkė olos sienas, kurios pasidarė visai juodos, o vakare per lubas išlindęs į Gaujos sūkurį, kur birbdamas ir šniokšdamas traukė kartų su savimi gilyn ir neapdairius olos lankytojus. Pasakojama, kad Velnio oloje gyveno ne tik blogas velnias, bet taip pat čia rado prieglobstį ir Turaidos Majos – Rožės žudikas Jakubovskis ir jo pakalikas Skudrytis.
TURAIDOS rezervatas
Turaidos muziejaus-rezervato didelė teritorija ypač turtinga archeologijos, architektūros, istorijos ir meno paminklų, kurie pasakoja apie tai, kas įvyko prieš tūkstantį metų, pradedant nuo 11 a.
Muziejaus-rezervato 43,63 ha teritorijoje yra Turaidos mūrinė pilis, Turaidos Rožės atminimui skirta vieta, bažnyčia ir Bažnytkalnis, Liaudies dainų parkas ir dvaro ūkio centro statiniai.
Muziejuje-rezervate:
– apžiūrėsite Turaidos mūrinę pilį, kuri buvo pradėto statyti 1214 m. Rygos vyskupo Alberto reikmėms toje vietoje, kurioje anksčiau stovėjo Turaidos lyvių valdovo Kaupo medinė pilis;
– pasivaikščiosite Liaudies dainų parke ir Dainų kalne, kur pastatytos skulptoriaus Indulio Rankos sukurtos skulptūros latvių tautinių dainų temomis;
– apžiūrėsite Turaidos bažnyčią (1750 m.) ir ekspoziciją “Turaidos bažnyčios ir bendruomenės istorija”;
– nueisite iki prie senos liepos įrengtos atminimo vietos, kurioje pagerbiama Turaidos Rožė, mergina, kuri paaukojo savo gyvybę dėl meilės ir tapo legenda, įkūnijančia garbę, orumą ir ištikimybę;
– pasivaikščiosite po dvarvietę, kurios istorinių pastatų ekspozicijose pateikiamas pasakojimas apie Turaidos dvaro 300 metų istoriją.
Livonijos ordino Siguldos pilis
Pastatyta 1207 m. kaip pilies tipo tvirtovė, vėliau perstatyta į vienuolyno tipo tvirtovę. Nuo 2012 m. galima užlipti į šiaurinį ir pagrindinį vartų bokštą, pasivaikščioti po viduramžių dvasios gaubiamus pilies mūrus.
Pilies statyba prasidėjo Kalavijuočių ordino vadovavimo Wenno laikotarpiu – 1207 metais. Iš pradžių ji buvo “CASTELLUM” tipo tvirtovė su koplyčia. Po to, kai 1236 metais Kalavijuočių ordinas pralaimėjo, pilyje pradėjo šeimininkauti Livonijos ordinas, kuris atliko didelius rekonstrukcinius darbus, paverčiant pilį konvento tipo pastatu. Vystantis šaunamiesiems ugnies ginklams, viduramžių tvirtovės pamažu prarado savo pradinę reikšmę. 18 a. pradžioje Šiaurės karo metu pilis buvo sugriauta ir nebebuvo atnaujinta. Iki šių dienų išliko konvento pietvakarinis būsto pastatas su gotiškais langais ir pagrindinių vartų bokštas.
Adresas Pils iela 18, Sigulda Koordinatės 57.166409 24.849655
Lynų trasa per Gaujos upę
Vienintelis Baltijos šalyse 40 m aukštyje 1020 m lynu važinėjantis vagonėlis persikelti per upę. Drąsiausieji gali išmėginti šuolius su guma iš vagonėlio.
Adresas: Poruka iela 14, Sigulda.
Tarzanas
Siguldos nuotykių parkas “Tarzans“ yra didžiausias nuotykių parkas po atviru dangumi Baltijos šalyse. Kiekviena aktyvaus poilsio trokštanti šeima čia ras tai, kas jai labiausiai tinka.
Nuotykių parke bendromis jėgomis galėsite įveikti 100 skirtingų, medžiuose įrengtų kliūčių, važinėtis vasaros rogučių trasoje 40 km/val. greičiu, šaudyti iš lanko, laipioti laipiojimo siena ar mėgautis kitomis nuostabiomis veiklomis.
Adresas: Peldu iela 1, Latvija
Bobslėjaus ir rogučių trasa „Sigulda”, Šveices iela 13, Sigulda
Vienintelė Baltijos šalyse trasa, kurioje greičiu ir adrenalinu gali mėgautis ne tik profesionalūs sportininkai – nusileisti bobslėjaus rogėmis gali kiekvienas.
Bobslėjaus ir rogučių trasa “Sigulda” kiekvieną savaitgalį kviečia turistus mėgautis greičiu. Pasivažinėjimai vyksta kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12.00-17.00 val. Atvykimai iš anksto nėra derintini.
Ekstremalių pojūčių mėgėjams nusileidimas tikru žiemos bobslėjumi bus tikras malonumas. Jis pasiekia greitį iki 100 km/h.